Vienas kovos lauke. Nes tu tiesiog išskerdei visus maniškius. Kaip ir aš taviškius. Dabar esam tik tu ir aš. Žvelgiu pro optinį taikiklį. O tu geresnis nei aš maniau. Tu, kaip ir aš, esi snaiperis iš prigimties. Tačiau kažko trūksta. Matau tave bėgantį taku. Keista, kaip manęs nepastebėjai. Juk esu tokioje akivaizdžioje snaiperio pozicijoje. Stebiu tave pro optinį taikiklį. Sustoji. Dairaisi. Negi manęs nematai? Tau trūksta nuojautos. Ir pastabumo. Patirties? Atsuki man nugarą. Žiūriu į tave pro optinį taikiklį. Juk negaliu taip imti ir šauti į nugarą. Aš profesionalas... Gal ir tu galėtum tokiu būti... Lėtai dairaisi aplinkui. Atsisuk ir tą akimirką aš šausiu. Matau tave savo taikiklyje. Pagaliau atsisuki į mane. Negi manęs vis dar nematai? Nusivyliau. Juk tu žiūri vos ne į mane...
Staiga viskas užtemo.
Kelias akimirkas spoksau į juodą ekraną. Vėl jis!!! Kokį velnią tas gaidys kaimynas daro, kad vis dinginėja elektra? Tas nevisprotis nesupranta, kad aš counter‘į žaidžiu? Tegu tik pabando kada prie tinklo prisijungti... Tegul tik pabando...