„auslianderis“

vaikštau ąsočių kraštais, kad galėčiau
žiūrėt į išriestas mylimų moterų
nugaras,
kaip vyrai per karą

karavelėm išplaukia - skyrių vadai,
politrukai, nublizgintais
batais,
laipsniai, grandinės ne mano -
kanapės

ne aš nerūkau, bet
tabokos prikimšt jums
galiu į neprišnerkštą
blizgantį, apautą ....

jei gerai pasislėpt -
reik kast apkasų begalybę, kad
matytum grėsmingai stūksantį
priešo pabūklą,
ant, kurio
jau nuo seno lipo ir prosenės mūsų
ne tik senelės