Pasiutlige serga dangus

Ten, aukštybėj, girdėti galiu epidemijos rimbą.
Infekuotasis plakamas tyso, apglėbęs visus.
Kaupias putos, o mes už galvų susiėmę – jos drimba!
Kadagių nebeturime – tenka smilkyt irisus.

Infekuotasis kniūbsčias, pablyškęs apsirengia lietų.
Violetiniuos lūpų kraštuos prisiplakę varškės.
Toks jis plaukia virš slėnių, virš klonių, laukymių gėlėtų.
Toks jis plauks neilgai, tuoj kalendami dantys barškės.

Štai, ištirpo emalis, o dantys netyla, vis barška.
Įsidūkdamas spjaudosi iškrovom... rimsta vangus.
Ei! Pakanka spoksoti! Paruoškite tramdomą maršką! –
nenuslėpsit simptomų – pasiutlige serga dangus.