Tarp galaktikų

Tu visada buvai ir būsi mano Venera,
supančiojusi protą paslapčių orbitom.
Už begalybės šviesmečių kitos tokios nėra –
nerastum net jei Paukščių Taką išardytum.

Karoliai meteorų – tau skirti papuošalai,
net mėnuo, juos regėdamas, pristinga fazių.
Gal susitinkam prie Merkurijaus, jei sušalai?
Vėliau erdvėlaiviu mėginsime oazę

atrasti smėlyje klastingo Marso dykumų.
Saturno metrikų biure sumainę žiedus,
kvėpuosim kosmosu, kur saulėta ir taip ramu
lyg baltą naktį tarp galaktikų prisėdus.