Sąrašo viršuj puikuokitės tušinuku – buityje naudingiausiu daiktu.
Ne taip kaip jo snobai broliai pirmagimiai plunksnakočiai.
Ar kaip pramotė, savo laiku besipuikavusi žąsies pažąstyje.
Matykite tušinuką,
raižantį ir smulkinantį praeities atliekas.
Badantį kino juostos perforacijas.
Trinantį vakarykščius pusryčius.
Prilaikantį stalo pusiausvyrą.
(tuomet gulėjau ant stalo ir nesupratau
Kaip tat būna – juk stalai negeria, rodos)
Išdažantį jaunuolės antakį maorių ornamentais.
(tuomet vėl gulėjau ant stalo ir pamačiau
Kaipgi, okeanijos amazonė, jau smūgiuos)
Galiausiai ginantį nuo visų blogų akių.
Tušinukai iš nindzių mokyklos sminga į blogas akis.
Nesvarbu, kad ir tos pačios maorių amazonės
(ir tuomet gulėjau ant stalo. Pažadėjau sau
Jokios egzotikos. Once and never again)
Vesdami nepersmeigtom ir blaiviom akim į sarašo vidurį
Pamatykite plačiadugnį molinį dubenį.
Jo substancija ir esencija tokia pat kaip Jūsų, bet vėl,
Dubuo neturi tokios žmogiškos arogancijos. Ergo, duobuo.
Toks daiktas iš kurio visai valia sielą atgaivint,
Nelygu ko ten privarvinta.
Taip pat galvą nuo perdėm kaitraus spindesio pridengt.
Taip pat sukti kaip vilkelį ir turėt nepamainomo džiugesio valandą
Taip pat sumerkti visas turimas gėles, žiedus, lapus,
Kotų galiukus, spyglius, plunksneles etc. ir svečiams rodyt.
Apmaudu, kad nindzėms tasai dubuo buity retai praverčia,
Mat su juo neretai nepatogu pulti ar braižytis.
Nors galvai padėt visai tinka. Visai tinka
Taip pat laikyti tušinuko sudarkytas akis ir prisiminimus
Žemiausia sąrašo pozicija? Čia karaliauja virtuvinis kombainas.
Be jokios abejonės visų beprasmiškiausias atributas buity.
Sunkus pakilnoti. Estetiškai negrabus. Visiškai nelankstus.
Stovi vienoj vietoj stagnuodamas ir kažką ūždamas, keikdamas.
Geriausiu atveju pamatysite juo malamas sudarkytas akis
Ir prisiminimus, ir gėlių kotelius, žiedus, spyglius, plunksneles etc.
Ir, įbėrę žiupsnį molio, galėsite imtis tvėrimo.
Tokią štai daiktų naudą mačiau
gulėdamas ant tušinuku paremto stalo.
Vilgydamas pirštus tvėrimo košėj.
Klausydamas kombaino keiksmų.
Žvelgdamas į amazonės akį.
nu jo, ten dėl daiktų transcendencijos galima pasiginčyt, bet dėl jų būties nebandysiu, nes neverta:)"Jo substancija ir esencija tokia pat kaip Jūsų" - dėl šito ginčytis neverta:) eilėraštis - super.
Vėlyvosios lotynų poezijos sekimas:
Hrabanus Maurus, "De rerum naturis". Žmogus apsiskaitęs, žino daug protingų žodžių. Bet tušinuku reikia rašyti, o ne apie jo naudą kalbėti :)
oho kokia pretenzija, ir nedaug trūko, kad įgyvendintum. Dėl virtuvinio kombaino - nematau didelio trūkumo tarp laukų dinozauro ir virtuvinio: kodėl prieš 60 metų laukų kombainas buvo gerbiamas eilėse, o nūnai negalima pagerbti virtuvinio? Kas čia per erezija, kad kažkas netinka eilėraščiui? 5
Bet ir tekėjimas paskirties upėje.. Iš aukštupio per vidurupį į žemupį. Kolei deltoje daiktų (ne)nauda įteka į tvėrimo košę. Kapojantis tekstas.
Norėtųsi išsinešti : „Dubuo neturi tokios žmogiškos arogancijos. Ergo, dubuo.
Toks daiktas iš kurio visai valia sielą atgaivint,
Nelygu ko ten privarvinta.“