Kabantys kolektyviniai sodai

Tarytum pokaris, kiek antaninių sviedinių,
ir obelys, netinkamos žvalgybai, nuogos.
Čia nevažiuoja tankai, nėr kelių painių,
sodybų kaminus apaugę dūmų sruogos.

Nėra ką skinti, tad ramybė nuskina mane.
Jos bluostų užliūliuojami pakimba sodai –
tai leidžia apsimesti, jog esu Babilone,
o dideli lietaus lašai – aliejus odai.

Vaizduotėje išsiveržia Eufratas iš krantų,
po vandeniu panyra derliaus visas aras –
aš sėdžiu glėbyje obels – prie sosto priprantu –
karalius – išdidus Nabuchodonosaras.