jaukinu tą vardą –
aguonų burnelėse
debesies likučiai telkšo –
susemčiau.. papirkčiau –
bet kur tau –
nepagausi čigoniuko
išvogusio paplūdimį –
tūno smilgų šluotelėse
lyg nematyčiau garbanų –
ai, tegu – auginsiu
smėliaduobėj kitą
kriauklių ir folijos sikrietą –
pablizginsiu – atpažinsi –
gal prisijaukinsiu –
suklupsime kaktomuša..
o kol kas
išdegusia plyne braidom
neprijaukintu vardu
it benamiu šuneliu
vedini..
mes tai smėliaduobėj iškasdavom nemažą duobikę, išklodavom plėvele, pripildavom vandens, apdėdavom pagaliukais, lapais ir smėliuko ant viršaus :)) be galo smagu, kai kas nors įkrenta :)
duoks ranka-ir begsim laiko razienom.Ir nereikes verkti, ir nereikes liudeti ir pykti ant nezinia ko..ir reikes tik dziaugtis, ir reikes tik juoktis.Galbut razienoj padus skaudes, bet tiltai netoli, netoli...
Mes , vaikai , sovietų laikais tai vadindavom "sekretu". Mat, rusiškai paslaptis "sekret". Na, o dabar "sikret" - angl.ž.[ čia tik mano pamąstymai ]. Eil. nuostabus, tad griebiu jį su vėjeliu ir metu į savo archyvą :))))))))))))
na po tokio puikiosios komentaro nelabai ką ir bepridursi.... :]
sikrietai - aha - vaikystė - kiemai - smėlynės - pakrūmėse surankioti šiukšliukai - tik neišduok paslapties nė vienam kiemo vaikui - kur paslėpiau - spalvotas svajones - po atminties - stiklu -
vėjau, aš sakau, kai Tu žiūri į pasaulį Tu jį matai ir atsimeni . Visi Tau šito gali pavydėti. Bet dabar tik atsimenu kartu su Tavim...
šis eilius - savotiškas vaikystės "sikrietas", gal ir nedaug visko, bet tai, kas brangiausia. Ir gražu, kai prisimeni, lyg pro stiklą žiūrėtum, bet ne muziejinį, o tą, kuris labai savas, lyg "sikriete".
vaiiiii.....kaip primena vaikyste, kai su geriause drauge darydavom SAVO "sikrietus".
o siaip pats eilėraštis kažkokias aliuzijas kelia į "baltąsias naktis", kai žmonės blūdinėja gatvėmis ir svajoja, laukia, kai kitam tilto gale susirdurs kaktomuša su meile.
sikrietas nugi tas dalykas,bent jau kaip as suprantu,tai kaip kai mazi budavom ir darydavom tuos sikrietus-paimi kokiu nors graziu dalyku,zolyciu,popieriuku,gelyciu,sudedi juos po kokiu nors stikliuku,ir uzkasi giliai po smeliu,ir jei kas nors suranda tai atrafa sikrieta,is anglu kalbos secret-paslaptis