Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Vakarų fronte nieko naujo

Vakarų fronte nieko naujo Erichas Marija Remarkas- vienas populiariausių XX amžiaus Vokietijos rašytojų. Jis yra žinomas kaip „prarastosios kartos“ rašytojas, vaizdžiai ir įtikinamai rašęs apie XX a. gyvenimą. Jam teko patirti Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus bei ekonominę ir politinę Veimaro respublikos krizę. Todėl jo kūryboje atsispindi to meto žmonių vargai, sunkus gyvenimas bei tragiškas likimas. Tai yra svarbiausias E. M. Remarko kūrybos bruožas. Jis išpopuliarėjo 1928 metais, kai buvo išleistas pirmasis jo romanas „Vakarų fronte nieko naujo“. Šis kūrinys skiriasi nuo kitų Pirmojo pasaulinio karo metu rašiusių rašytojų kūrinių tuo, kad niekas dar nebuvo taip atvirai rašęs apie Pirmąjį pasaulinį karą. E. M. Remarkas pats savanoriškai dalyvavo šiame kare, todėl epizodai, atskleidžiantys karo žiaurumą, yra aprašyti taip tikroviškai, kad skaitytojas įsitraukia į pasakojimą, negali atsitraukti nuo knygos. Bent taip buvo man, kai skaičiau šį romaną. Siužetas įtemptas ir psichologinė įtampa didėja kiekviename puslapyje.

Pagrindinis romano „Vakarų fronte nieko naujo“ veikėjas, jaunas kareivis Paulius Boimeris, kartu su savo draugais tiesiai iš mokyklos suolo patenka į kariuomenę. Pirmiausia jie išeina karinius apmokymus, o tada patenka į frontą. Romane aprašomi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, kurie sudaro epinio veiksmo foną. Romane rašoma, kaip P. Boimeris bei jo draugai susiduria su karo pavojais bei sunkumais- nežmoniškais kapralo Himelštoso apmokymais, pavojingomis akistatomis su priešo kariuomene priekinėse fronto linijose bei šiurpiais vaizdais po mirtinų atakų. „Mes matome žmones, kurie dar gyvi, nors jiems trūksta galvos, mes matome bėgančius kareivius, kuriems nutrauktos abiejų kojų pėdos, <...> matome žmones be burnos, be smakro, be veido, <...> teka saulė, ateina naktis, granatos švilpia, gyvenimas baigtas“. Tai pasakojimas apie tai, kaip kare žūva jaunoji karta: iš pradžių P. Boimerio draugai ir bendražygiai, o tada jis pats. Jo mirtis- netikėta, beprasmiška, nors ją buvo galima nujausti, nes toks likimas ištiko daugumą „prarastosios kartos“ žmonių. Tą dieną, kai mirė pagrindinis veikėjas, „kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“. Šis sakinys - romano pavadinimas. Jis atspindi Pirmojo pasaulinio karo situaciją - vieno kario mirtis - tai dar ne pasaulio pabaiga, ne įvykis, kuris gali nulemti šalies ateitį.

Nors minėjau, jog šiame romane yra aprašomi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, tačiau jie nėra patys svarbiausi šiame kūrinyje. Remdamasis šiais įvykiais, E. M. Remarkas atskleidžia psichologines problemas, žmogiškus jausmus, karo beprasmybę. Visą tai rašytojas perteikia per patrauklų bei spalvingą Pauliaus Boimerio charakterį. Tai santūri, reljefiška asmenybė, trokštanti gyventi, turinti subtilius jausmus ir praktinį nuovokumą, humorą bei melancholiją. P. Boimerio paveikslas tampa „prarastosios kartos“ likimo simboliu. Labai didelę reikšmę turi P. Boimerio ir jo bendražygių draugystė. Draugų balsai, išgirsti nelaimės akimirką, Pauliui yra „brangesni už gyvenimą, <...> brangesni už motinos meilę, stipresni už bet kurią baimę, jie yra didžiausia ir patikimiausia apsauga“. Ši draugystė yra vienintelė atsvara visa naikinančiam karui. Romano tema - gyvenimas Pirmojo pasaulinio karo metu - yra įdomi tiems skaitytojams, kurie nėra susidūrę su karu. Tačiau tiems, kurie yra kariavę, šis romanas gali atgaivinti skaudžius prisiminimus iš karo. Įdomu yra skaityti žmogaus, dalyvavusio aprašomuose įvykiuose, pasakojimą. Tai yra autentiška, nepagražinta istorija. Remarkas visa tai išgyveno, tad jis nieko neslepia, aprašo taip, kaip buvo. Tai - vienas iš faktų, kodėl ši knyga yra patraukli.

E. M. Remarko romanas „Vakarų fronte nieko naujo“- visame pasaulyje žinoma bei skaitoma knyga. Ją aš perskaičiau, lyginant su kitomis knygomis, greita. Aš taip įsitraukiau į siužetą, kad negalėjau atsitraukti nuo knygos - skaičiau ne tik namie, bet ir darbe per pietų pertrauką, taip pat dirbdama namie vis stengdavausi rasti minutę laiko, kad galėčiau paskaityti bent vieną romano puslapį. Man patinka knygos, kuriose yra aprašomi įvykiai, paremti istorijos faktais. Šis romanas man primena E. Hemingvėjaus romaną „Kam skambina varpai“, nes jame taip pat aprašomas karas (šiuo atveju - Ispanijos pilietinis karas), veikėjų išgyvenimai. E. M. Remarko romano stilius man primena ir lietuvių autoriaus Juozo Lukšos - Daumanto knygą „Partizanai“. Daumantas - vienas žymiausių Lietuvos partizanų. Jis aprašė įvykius jam prisijungus prie partizanų. Šias tris knygas vienija tematika- šalies gynimas, egzistencinės, išlikimo problemos bei pabaiga - pagrindinis personažas (pasakotojas) miršta. Man tokia pabaiga buvo netikėta skaitant visas tris knygas. E. M. Remarko romaną siūlau perskaityti tiems, kuriems patinka knygos karo tema. Nemanau, kad perskaitę nusivils- užversdama šią knygą aš dar ilgai mąsčiau apie ją, apie gyvenimą Pirmojo pasaulinio karo metu.
2005-12-20
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Im Westen nichts Neues
Tema: Romanai
Leidykla: Šviesa
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 1989
Vertėjas (-a): Jonas Kabelka
Puslapių: 182
Kodas: ISBN 5-430-00215-1
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 942747144 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-21 17:28
Šiaip,man labai nepatinka jokia literatūra apie karą ir panašius dalykus. Bet ši knyga kažkuo ypatinga. Mane labai įtraukė siužetas. Tikrai labai įdomi,tikroviška. Skaitant kartais atrodė,jog pati dalyvaučiau vykusiuose įvykiuose, matyčiau tą "uraganinę ugnį". Puikus romanas. Pavydžiu žmonėms,neskaičiusiems šios knygos - jie dar tik patirs tą atradimo džiaugsmą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 15:20
Na tikrai, paskaičius šią knygą priverčia susimastyti apie karą ir jo baisumus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-20 20:42
Misko Briedis
Labai graži recenzija, trūksta sausainių ir pieno
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-09-27 20:07
puss
savotiskas karo vaizdas..niekuomet ten savo vaiko neleisciau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-21 20:46
Rūta Grincevičiūtė
o mane kaip tik. Nežinau kodėl, bet ši knyga man labiausiai patiko iš visų perskaitytų jo knygų, o gal net ir visų perskaitytų knygų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-20 23:26
Adam is taking bombs
Idomiausia, kad Remarkas labai trumpai pabuvojo kare.LIkusi laika jis praleido ligoninej, ne tiek gydydamasis, kiek slampinedamas aplinkui.Grizes is karo vaiksciojo su vilkiniu suniu ir kariskio uniforma, nors toji buvo dar visai nauja.
Pati knyga ir istorija yra tiesiog TOKIA.Na nezinau,Draugyste apkasuose,nuspalvinta tamsiai raudonu atspalviu.Tragiska ir liudna...
Keista, nors puikiai zinaojau, kad knyga apie kara, taciau net ir istorija su batais ir kojomis, kurios jau ju nenesios......
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-20 15:27
Saliamono padėjėjas
gera knyga, bet kažkaip perdaug neužkabino
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2 3 --- 5892989 --- 11785978 --- 17678967 --- 23571956 --- 29464945 --- 35357934 --- 41250923 --- 47143912 47143913
[iš viso: 942878256]
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą