Tiltas per amžinybę

Kai pastebėjau knygą „Tiltas per amžinybę“ ir pamačiau, kad ją parašė Richard Bach, prisiminiau jo septyniasdešimtųjų bestselerį „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir kaip aš juo buvau sužavėta (skaičiau anglų kalba). Iškart atrodė, kad „Tiltas per amžinybę“ bus tikroviška iš vyro pozicijos parašyta meilės istorija - tai užkabino. Pastaruoju metu nesu itin didelė romanų skaitytoja, bet šios knygos viršelis mane apžavėjo ir pasirodė, kad knyga skirta kaip tik man.

Viskas, ką reikia padaryti, tai atsiversti 1984 m. parašytą knygą, kur galima perskaityti trumpas rekomendacijas iš įvairių JAV laikraščių. Viena tokių rekomendacijų, pateiktų "Los Angeles Times" sako: „Bach sėkmingos meilės paieškos tikriausiai yra tai, ko daugelis iš mūsų paslapčia tikisi nutiksiant mums patiems“.

Ar aš ką tik išdaviau knygos pabaigą? Ne. Ši knyga tai daugiau nei vien ieškojimų ir atradimų istorija, tokia, kokių pilna knygynuose. Visas siužetas padalintas į atskiras įtemptas pasakojimo dalis, kurioms pikantiškumo prideda autoriaus suvokimas, kad jis yra įsimylėjęs ir rado tobulą moterį, savo sielos draugę. Jo paties nuostabai, ji daugelį metų buvo jo geriausia draugė ir verslo vadybininkė, vaikštinėjo tiesiai jam prieš nosį, bet šis jo atradimas buvo neįtikėtinai lėtas, kuriam trukdė jo filosofinis požiūris „tobulą moterį galima rasti tik daugelyje moterų“.

360 puslapių apimties novelės pradžioje, Richard yra ką tik išleidęs „Jonathan Livingston Seagull“ ir savo nedideliu lėktuvėliu skraido iš vieno miesto į kitą kaip tikras klajūnas, ieškodamas savo sielos draugo, kurį, kaip jis mano, iš karto atpažintų, ir vis labiau ir labiau darosi vienišas ir nelaimingas. Kai galiausiai jis paskambina savo leidėjai, o ši jam praneša, kad jis yra milijonierius. Nežinodamas, ką daryti su pinigais, jis juos palieka seniai pažįstamo finansų vadybininko rankose, leisdamas juos investuoti. Jis pats nori būti laisvas, be suvaržymų ir gyvenimo monotonijos.

Richard draugystė su Leslie prasidėjo, kai jis susitikinėjo su kita moterimi, bet po keleto „sienų drebinimo“ metų, po fizinio artumo ir po to, kai ji jį išgelbėjo nuo turto praradimo, Leslie galiausiai pasidavė ir parašė jam laišką. Vis dėlto Richard įkalba suteikti jai antrą šansą, tačiau ji ir vėl palieka jį verkdama. Iki to laiko ji niekaip nesuprato, kad ji yra būtent ta vienintelė moteris, kuri gali nutraukti nuobodų gyvenimą bei monotoniją.

Richard bijo keisti savo taisykles ir atsisakyti laisvės, tačiau jis dar labiau bijo netekti Leslie, taigi sutinka įsipareigoti tiktai jai. Tokia situacija juos išmoko, ką tiksliai reiškia būti sielos draugais. Richard rado moterį, kuri gali skaityti jo mintis, nes ji taip gerai jį pažįsta.  Jie abu tiki, kad mūsų sielos draugai buvo mūsų mylimieji praėjusiais gyvenimais, kad jų negali išskirti jokia mirtis.

Ar visi sielos draugai turi tikėti tokiomis beprotiškomis mintimis? Žinoma, ne. Tai priklauso nuo kiekvienos poros pasirinkimo, kiek dvasingi jie bus. Aš netgi nemanau, kad kiekviena pora tiek santykių pradžioje, tiek viduryje bus vienodoje dvasinėje darnoje. Tai puikiai demonstruoja Richard ir Leslie santykiai.

Jie abu yra labiausiai intriguojantys ir puikiai išvystyti veikėjai, kokių aš nebuvau sutikusi jau ilgą laiką skaitydama įvairias knygas. Richard kartais primindavo mano baikerį mylimąjį lygiai kaip Leslie aš įžiūrėdavau save, taigi knyga man pasirodė kaip geras ir naudingas ženklas mano ateičiai.

„Tiltas per amžinybę“ galėjo turėti kokį nors netikėtumo faktorių, tačiau daugybė pliusų, tokių kaip nuoširdumas, iš personažų sklindanti meilė, audringa siužeto linija bei aistringas, švelnus rašymo stilius daro ją daugiau nei verta perskaityti. Knyga galėjo būti kiek trumpesnė, tačiau tuomet aš nebūčiau galėjusi pacituoti šio Leslie atsakymo:

„Sielos draugas yra žmogus, kurio spynas gali atidaryti mūsų turimi raktai, ir žmogus, kuris turi raktus, kuriais galima atrakinti mūsų spynas. Kai mes jaučiamės pakankamai saugūs ir galime atrakinti spynas, pasireiškia mūsų tikrieji „aš“ ir mes galime būti tuo, kas iš tikrųjų esame, mes galime būti mylimi už tai, kas esame, o ne dėl to, kuo mes įsivaizduojame esą. Sielos draugas atskleidžia savo mūsų geriausias puses. Nesvarbu, kas blogo vyksta mūsų gyvenime, su tuo vieninteliu žmogumi mes esame saugūs nuosavame rojuje.“

Aš tikiuosi, kad jei jūs esate sukaustytas tokios baimės, kurią patyrė Richardas, ar nuolat dvejojate dėl santykių taip, kaip Leslie, būtinai perskaitysite šį romaną.