Naivus. Super

Atsiverčiau knygą ir, visų pirma, perskaičiau eilutes: „Visi, kurie važinėja dviračiu, yra mano draugai. Garis Fišeris”. Šitą turi žinoti kiekvienas prieš nusprendžiant skaityti šią knygą. „Naivus. Super." - puikus pavadinimas. Jei kada nors išleisčiau knygą - pasirinkčiau būtent tokį pavadinimą. Atitinka viską, apie ką rašoma knygoje.

Pradėjus skaityti pirmus puslapius niekaip negalėjau atsikratyti pagrindinio herojaus, kaip moters, vaizdo. Keliose vietose buvo paminėta, kad tai vyras, tačiau man visvien prieš akis - moteris. Gal man vienam taip. Vėliau net nepastebėjau, kaip mano įsivaizduojama moteris tapo vyru ir knygą skaičiau taip, kaip ją ir reikėtų skaityti.

Norvegų rašytojas Erlend Loe parašė išties įdomią, kitokią knygą apie žmogų, kuris nutraukia ryšius su praėjusiu gyvenimo etapu ir pradeda naująjį. Herojus nesigėdija vaikiškų dalykų. Daugelis mūsų nedrįstų pasakyti to, ką čia perskaito. Tai dar labiau romaną priartina prie skaitytojo. Įdomu, kad herojus nusiperka guminį vaikišką kamuolį ir dienų dienas jį mėto į sieną ir gaudo, susirašinėja su draugu faksimilėmis, nusiperka dar vieną žaislą, kurio esmė - kalti į lentą kaištukus, ir nuo ryto iki vakaro juos kala. Įdomiausia, kad skaitant knygą ir pats užsimanai įsigyti dviratį, jei jo neturi, arba didžiuojiesi tuo, kad jau turi, norisi nusipirkti tokią lentą ir kalti...

Herojus niekaip negali suprasti, kas ir kodėl yra reikalinga. Tai jis bando iš lėto neskubėdamas suvokti:

„Ir kai sakau, kad žinau daug, turiu galvoje daug.
Žinau vardus, datas. Šimtus jų.
Žinau, kas pirmas įkopė į Everesto viršukalnę.
Žinau, kas yra idiotiškiausių amerikietiškų televizijos serialų režisieriai."
...
„Žinau kokakolos receptą.
Žinau nepaprastai daug.

Nesu vienintelis, žinantis šiuos dalykus.
Daugelis žino daugiau už mane. Laimei, tai nėra mano problema.
Mano problema - kur tai panaudoti.
Ką man su tuo daryti?"


Sąrašai. Daugybė sąrašų knygoje. Visas autoriaus gyvenimas - tai sąrašai: ką jis mėgsta, kas jam svarbu, ką jis matė, ko jam reikia... Dalį sąrašų nusiunčia savo draugui ir gauna iš jo atsakymus. Taip bėga dienos. Iš nuobodumo paima knygą iš lentynos ir ją skaito. Knyga apie laiką ir visatą. Knygoje parašyta, kad laikas aukštai eina šiek tiek greičiau ir iš to seka, kad laiko, kaip tokio, nėra. Atsiranda dar viena kankinanti problema.

Tai tik dalis to, ką galite perskaityti knygoje. Puiki knyga su visiškai nebanalia pabaiga.