Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Krikštatėvis

Krikštatėvis Kas nėra girdėjęs apie išskirtinį Mario Puzo kūrinį „Krikštatėvis“? Mano nuomone, jame yra visko, ko reikia puikiai knygai - jausmų, veiksmo, romantikos, šiurpių atspalvių ir tvirtų šeimos vertybių (tam tikra prasme).

Siužeto linija

Galimas daiktas, kad esate mate šį filmą ir pagrindinį siužetą žinote, tačiau pasikartosiu: šeima, kuriai vadovauja donas Vitas Korleonė, įsitraukia į karą su kitomis penkiomis Niujorko šeimomis.

Vadinamąjį karą pradėjo Virdžilis Solozo, norėjęs su Vito Korleone pradėti narkotikų verslą, tačiau pastarasis atsuko Virdžiliui nugarą. To pasekoje turkų kilmės Solozas pasikėsino į Vito Korleonės gyvybę, o likusios penkios šeimos sudarė sąjungą su Solozu. Toliau vyksta žutbūtinė kova už išlikimą - tiek teisėtomis, tiek neteisėtomis priemonėmis.

Solozą nužudo Vito Korleonės sūnus Maiklas (filme jį vaidina Alas Pačino), kuris po šio įvykio yra priverstas išvykti į Siciliją. Nors knygos ekranizacijoje Maiklo buvimas Italijoje neužima daug eterio, tačiau knygoje jo kelionių metu sutiktos kliūtys ir galimybės užima beveik pusę knygos. Ilgainiui Maiklas turės perimti dono vardą, nors to Vitas niekada nenorėjo.

Dono Vito Korleonės įtaka ir galia yra demonstruojama visos knygos metu. Jis ne tik įtakingas mieste, bet ir visoje šalyje, turi du batalijonus kareivių, kuriuos pasitelkęs gali sužlugdyti bet kokį priešą. Jo pusėje yra ir teisėsauga, policija, o kongrese sėdi keletas jo patikėtinių.

Visos šeimos paveikslas yra gan simpatingas ir mėgstamas skaitytojų, nepaisant to, kad šeima užsiiminėja amoraliais dalykais, t.y. organizuotu nusikalstamumu. Šeima gyvena spalvingą ir jaudinantį gyvenimą, nors, žinoma, ne visuomet malonų. Nepaisant to, jie gyvenimu mėgaujasi.

Personažai

Vitas Korleonė (krikštatėvis), būdamas mažas, matė kaip jo tėvą nužudė vietinis Sicilijos vadeiva ir tik per plauką išsigelbėjo pats. Išskrido į Jungtines Valstijas. Padirbėjęs pas draugo tėvą vietinėje parduotuvėlėje jis susidėjo su keletu vagišių ir nusprendė nužudyti miestelį terorizuojantį vadą. Taip įgijo žmonių pasitikėjimą ir ėmė verstis kontrabanda. Ilgainiui ėmė kontroliuoti visus lošimo namus Niujorke. Jis myli savo vaikus ir krikštavaikius ir tenori gero savo šeimai.

Maiklas Korleonė — Vito sūnus, paprastas šeimos narys, nenorėjęs turėti nieko bendra su šeimos verslu ir nusikalstamu pasauliu. Jis išvyko studijuoti matematikos, o prasidėjus antrajam pasauliniui karui išvyko kautis už šalį. Grįžęs privalėjo padėti savo šeimai ir nužudęs Solozą išvyko į Siciliją. Vedė, tačiau jo žmona buvo nužudyta. Galiausiai grįžo atgal į Jungtines Valstijas, tapo tėvo dešiniąja ranka, o vėliau jį pakeitė ir tapo donu.

Santinas (Sonis) Korleonė — arogantiškas, akiplėšiškas Vito Korleonės sūnus, vedęs, tačiau apgaudinėjantis žmoną. Jis perima šeimoje valdžią po to, kai pašautas donas Vitas Korleonė. Jis nužudomas sesers vyro ir kitų jo nemėgusių žmonių, daugiausia kitų penkių Niujorko šeimų narių.

Fredas Korleonė — silpniausias Korleonių šeimos narys. Jis palieka Niujorką po to, kai nesugeba apginti tėvo, išvyksta į Las Vegasą užsiimti kazino verslu, tampa tingiu žmogumi, tikru mergišiumi. Nebeturi perspektyvų ateityje užimto dono sosto.

Koni Korleoni — Vito Korleonės dukra, svarbios rolės kūrinyje neužima, tačiau jos vestuvės yra kūrinio įvadas, pristatantis itališkas tradicijas susijusias su linksmybėmis. Per jos vyrą žuvo Koni brolis Santinas.

Tomas Hėgenas — nors Sonis užauga pagiežingu žmogumi ir tampa tikru karštakošiu, šeimos advokatas Tomas jį dievina. Tomas nėra tikrasis šeimos palikuonis, buvo įsūnytas, tačiau užima labai svarbią vietą šeimoje, yra šeimos advokatas, arba konsilierius.

Clemenzas ir Tesis — antrojo bataljono vadai, užimantys svarbią vietą dono Korleonės vadovaujamoje nusikalstamoje organizacijoje. Jie ir buvo tie du vagys, su kuriais susidėjo Vitas Korleonė ką tik atvykęs į Jungtines Valstijas.

Apibendrinimas

Įsimylėjau šią knygą vos perskaitęs (filmas taip pat nuostabus). Paimti knygą ir imti skaityti lengva, o sustoti - nebe. Yra daugybė šalutinių siužeto linijų, kurios suteikia pagrindinei įvairovės. Pabaigoje viskas sueina į vieną.

Iš visų personažų labiausiai patiko dono Vito Korleonės asmenybė. Nors jis ir mafijos bosas, tačiau yra geros širdies žmogus, mylintis vaikus, o pagrindinė (galbūt net vienintelė) varomoji jėga yra šeima. Nepaisant savo amoralumo, donas Korleonė yra simpatingas charakteris.

Knyga yra ir greita, ir vietomis lėta, džiausminga, bet vietomis liūdna, parašyta meistriškai. Stipriai rekomenduoju tiems, kurie mėgsta apsukrius ir gudrius žaidimus, kitaip tariant visiems, nes žaidimus mėgstame visi.
2010-12-14
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
The Godfather
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2004
Vertėjas (-a): Vytautas Petrukaitis
Puslapių: 424
Kodas: ISBN 9955-08-439-1
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-12-14 21:29
Arvena
"kad esate mate šį filmą " - matę.
"šeima, kuriai vadovauja donas Vitas Korleonė, įsitraukia į karą su kitomis penkiomis Niujorko šeimomis." - che, iš šio sakinio kažkokį labai taikų ir neklatą vaizdą apie tai, kas vyksta knygoje, galima susidaryti. Šeima įsitraukia į karą su šeimomis. Praleidote du svarbius dalykus: 1. tai mafija; ir apskritai, 2. kas italų supratimu yra šeima.
"Vadinamąjį karą" - kas dar be jūsų šią situaciją pavadino karu? Tai jūs parinkote šį žodį, tad dalyvis "vadinamąjį" čia visai nereikalingas. Maža to - dabar galima susidaryti įspūdį, kad knygoje aprašomas menkas konfliktėlis, vadinamasis "karas". O juk yra nevisai taip.
"To pasekoje turkų kilmės Solozas" - turėtų būti: "Dėl to/ dėl šios priežasties turkų kilmės Solozas...", bet ir tai, su ta turkų kilme - kažkokio žodžio ten trūksta. Ir šiame sakinyje būtąjį kartinį laiką keisčiau esamuoju. Nes kažkaip susidaro įspūdis, jog pasakojate apie priešistorę, ar kažkokioje ankstesnėje knygoje aprašytus įvykius.
"Toliau vyksta žutbūtinė kova už išlikimą - tiek teisėtomis, tiek neteisėtomis priemonėmis." - che, o tai jau pamiršote, ką rašėte ankstesniame sakinyje: į Vitą Korleonę buvo pasikėsinta. Tai jums atrodo teisėta? Pamirštate, kad tai knyga apie mafiją.
"Solozą nužudo Vito Korleonės sūnus Maiklas (filme jį vaidina Alas Pačino), kuris po šio įvykio yra priverstas išvykti į Siciliją." - atsiribokite nuo filmo. Čia rašote ne filmo, o knygos recenziją. Taip kad.
"Ilgainiui Maiklas turės perimti dono vardą, nors to Vitas niekada nenorėjo." - kažkaip suabejojau, nes tiksliai nebeprisimenu. Bet kažkaip įtariu, kad Maiklas nenorėjo primti dono vardo, o ne kad Vitas to nenorėtų. Nors gal jau kažką painioju.
"Visos šeimos paveikslas yra gan simpatingas ir mėgstamas skaitytojų, nepaisant to, kad šeima užsiiminėja amoraliais dalykais, t.y. organizuotu nusikalstamumu." - nepainiokite meilės su politika ir, kaip pasakytų dėdė Hansas Kelsenas, teisės su morale. Ne kiekvienas amoralus dalykas yra nusikalstama veika, tuo labiau - dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje. O ir moralė per se yra labai slidus ir kintantis dalykas.
"Nepaisant to, jie gyvenimu mėgaujasi." - naaaaa, kaži ar taip jau labai gyvenimu mėgaujasi Koni, kai ją muša jos vyras?
"Koni Korleoni — Vito Korleonės dukra, svarbios rolės kūrinyje neužima" - visų pirma, ne "rolė", o "vaidmuo", "vieta". Antra - jei ji nesvarbi, tai kam apie ją rašote, aptardamas pagrindinius personažus?
"Clemenzas ir Tesis — antrojo bataljono vadai" - rašoma: batalionas.
"Nepaisant savo amoralumo, donas Korleonė yra simpatingas charakteris." - apie moralumą/ amoralumą jau rašiau, bet čia norėtųsi, kad recenzentas plačiau paaiškintų, tą dono amoralumą (arba tada iš viso to neminėtų).
"Knyga yra ir greita, ir vietomis lėta, džiausminga, bet vietomis liūdna, parašyta meistriškai." - kažkaip priminė anekdotą apie avis:
- Kiek čia avių?
- Baltų ar juodų?
- Baltų.
- 30.
- O juodų?
- Irgi 30.
- Kiek vilnos duoda?
- Kurios? Baltos ar juodos?
- Juodos?
- 1 kg
- O baltos ?
- irgi 1 kg.
- Tai kodėl tu, kai paklausiu apie avis, vis perklausi, apie baltas klausiu, ar apie juodas, jei nėra skirtumo?
- Yra skirtumas. Baltos avys yra mano.
- O juodos?
- Irgi mano."
Tai va, grįžtant prie recenzijos sakinio - tezė ir antitezė. Greita ir lėta (išeina  - vidutiniškai greita), linksma ir liūdna (išeina - nei linksma, nei liūdna). T.y. - kai minite kardinaliai priešingus dalykus, jų nepaaiškindamas, tai nieko neduoda - nes 1 pridėjus prie -1 gauname nulį.
"Stipriai rekomenduoju tiems, kurie mėgsta apsukrius ir gudrius žaidimus, kitaip tariant visiems, nes žaidimus mėgstame visi." - tai tada kam išksiriate mėgstančius žaidimus, jei galiausiai rekomenduojate knygą visiems? Ir kaip galite tvirtinti, kad žaidimus taip jau visi ir mėgsta? Atsiras koks nors bambeklis, nemėgstantis žaidimų - nors vienas vienutėlis, ir visas jūsų sakinys tampa absoliučiai niekiniu.
Apibendrinant - recenzentas aiškiai susižavėjęs šia knyga (net ir rašydamas kitų M. Puzo knygų recenzijas nesugeba atsiriboti nuo "Krikštatėvio"). Maža to - nesugebama atsiriboti ir nuo F.F. Coppolos filmo - recenzijoje kalbama praktiškai vien apie filme atkartotą siužetą (neskaitant kelių išimčių). Šiaip jau per daug išplepama siužeto detalių, recenzijos padalijimas į struktūrines dalis - nekoks sprendimas, nes personažai vis tiek pristatomi probėgšmais ir jų pristatymai taip pat labiau ne pristatymai, o to, kas su jais nutiko knygoje, santrauka. Recenzentas teigia, kad jam labiausiai imponavo donas Vitas, tačiau paaiškinimas, kodėl ir kas tokio ypatingo šio personažo charakteryje, galėtų būti daug išsamesnis ir tikslensis - dabar gi atrodo, kad donas Vitas - toks mielas dėdžiukas, kartais paspjaudantis ir pasikeikiantis (amoralus elgesys!), bet šiaip tai išėjęs į pensiją prižiūri anūkus ir nieko daugiau gyvenime ir netrokšta.
Recenzija atskleidžia per daug siužeto, tačiau nedaroma jokių gilesnių įžvalgų, tiesiog praslystama paviršiumi. Nepajėgiama atsiriboti nuo filmo. Silpnai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą