Džiugė

„Alma littera“ ir toliau leidžia pasakas suaugusiems, paprastas, neįmantrias, bet kartais sulaukiančias didelio populiarumo. Tokia ir ši prancūzų rašytojo knyga. Pamatiniai dalykai – Meilė ir Mirtis – susipina šiame pasakojime.

Rašytojo kalba savita, stilius tikslus ir aiškus, sakiniai trumpi, pasakojimui būdingas švelnus paradoksalumas.

Knygos pasaulis šiek tiek klaidus, pasak anotacijos, „panašus į ramų ir jaukų mišką: žodžiai įtraukia į savo srautą, o frazės, iš pirmo žvilgsnio paprastos ar vienprasmės, įvilioja į mūsų pačių vidinį pasaulį“.

Ieškantiems ko nors panašaus į Coelho, Richardą Bachą, Maxine Fermine ir taip toliau. Ramių, jaukių pasaulėlių ir pamokomų istorijų.