Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Švelni prievarta (Kūrybinio rašymo mokytojos patarimai for free)

2006-01-05
Ką daryti, kai „nesirašo“? Yra vienas vaistas – tiesiog reikia taikyti sau švelnią prievartą. Ką tai reiškia? Reiškia, kad reikia pasižadėti, įsipareigoti arba tiesiog apsispręsti ką nors parašyti. Priešingu atveju nepadės niekas: nei gilus įkvėpimas, sulaikymas ir išlyginimas, (kvėpavimo ritmizavimas), nei kokio nors nereikšmingo, nesudėtingo ir ilgai netrunkančio gero darbo darymas - pavyzdžiui, šiukšlių nešimas, ėjimas į tualetą, katės šėrimas ar mašinos padangų slėgio tikrinimas. Nepadės, aišku, nei galvojimas apie malonias atostogas prie jūros ar kaime. Nei arbatos ar kavos gėrimas…
     
Taigi – Švelni prievarta. Vien tik Švelni prievarta.Vien tik Ji, brangūs broliai ir mylimos seserys.
     
Jau daugiau kaip dešimtį metų viskas, ką mes rašom, yra šios metodikos taikymas praktikoje.
     
Mes praktikuojame Švelnią prievartą. Renkamės kartą per savaitę – ketvirtadieniais. Po darbo. Penktą valandą vakaro. Renkamės su ramia nuostata, kad šiandien teks rašyti. Nenorime, bet būsime priverstos. Ir visada taip. Visada būname priverstos. Nes tam juk esu aš. Aš turiu teisę Ją taikyti - Švelniąją prievartą. Mano rankose Švelnioji prievarta yra nuostabus ir nepakartojamas prietaisas. Ji visada nauja, nors amžinai ta pati. (Tiesa, šį terminą sugalvojau ne aš. Švelnią prievartą sugalvojo viena mūsų grupės narė - Gražina).
     
Pradžioje yra „laisvoji“ fazė. Mes kalbamės. Rodos, apie nieką. Nors pokalbio temą aš reguliuoju ir vairuoju, ji paprastai yra žinoma tik man vienai. Keista, bet ji būna seniai suplanuota. Gal net prieš keletą metų. Keista, ar ne?
       
Kol grupės narės plepa ir dalinasi savaitės įspūdžiais, aš švelniai tykoju ir nuolat vis pasuku ir pasuku pokalbį reikiama kryptimi. Paskui tenka artėti prie to, dėl ko čia susirinkome. Bet pradžios pradžioje skaitome namų darbus. Ak, taip. Tai baisu, garbės žodis.
     
Namų darbai dažnai būna neatlikti, nes namie mums niekas netaiko jokios, net ir pačios švelniausios prievartos. Įskaitant mus pačias. Bet aš visada kažką užduodu namų darbams. Beveik nėra pasitaikę, kad visiškai niekas jų neatliktų. Turim ir pareigingų, ir susidomėjusių, ir mokančių save priversti, ir pirmūnių... Visko turim.
     
Štai tuomet aš ir ištariu lemtingąjį pasiūlymą: tai gal šį tą parašom? Visos atsidūsta. Bet… kadangi susirinkome specialiai tuo reikalu, niekas nesipriešina ir aš pasakau kokio nors sakinio pradžią. Ne visada man pavyksta pasinaudoti jau namie stropiai sugalvotais šablonais. Dažnai Švelni prievarta ir mane pačią priverčia pasiūlyti pradžią, kurios net neįtariau esant. Ji tiesiog asociacijų keliais išplaukia iš pokalbių, nuoširdžių paatviravimų, diskusijų ir juokų.
     
Sakysim, kalbėjome apie kates.
     
Kalbėti apie kates labai miela. Tai išties moteriška ir žavi tema. Nesvarbu – katė gali būti ir katinas. Tai tik jos elegancijai pridėtų jėgos, būdingos patinams. Noriu pasakyti, kad mūsų rašymas specifinis. Mums bevek niekada savaime neateitų į galvą Ch. Perrault „Batuotasis katinas“. Ne. Per daug jau aiški jo lytis. Jis vyras. Vyriškos lyties. Mes esame moterys ir todėl mums artimesnis moteriškosios lyties katinas. Bet, iš kitos pusės, mums visai visai netinka ir J.Biliūno baltoji katytė. Mums nepatinka būti vargšelėmis. Mes esame lanksčios, meilios, kantrios, šaunios ir negailestingos. Mes sugebame medžioti, tykoti ir kovoti už savo teises. Mokame, jei reikia, iš švelnių minkštų letenėlių iškišti aštrius nagučius. Be to, mes esam išdidžios ir gražios.
     
Dėmesio. Diktuoju sakinio pradžią: „Aš mačiau, kaip ji atėjo…“ Pradedam rašyti.
Tuomet prie didelių sąsiuvinių palinksta kelios galvos. Dabar joms jau nebeegzistuoja ši realybė, žinau, kad visos tos galvos išėjo ten – į kūrybinį rašyma. Nieko aplink nebegirdi ir nebemato. Tik nemanykite, kad mes dabar sėdime ir rašome apie kates. Nieko panašaus. Vizijos nesuvaržysi. Prieš akis gali iškilti patys netikėčiausi reiškiniai ir dalykai. „Ji“ – gali būti nežinia net kas. Visiškai viskas.
     
Labai seniai esame susitarusios, kad rašysime tiek, kiek norėsime. Paprastai tas trunka dvi ar tris minutes. Kartais keturias. O paskui viską garsiai perskaitome. Nuostabu tai, kad jos paklūsta mano draudimui meluoti. Būtinai rašyk tik tai, ką „matei“, sakau kaip visada, ir jos supranta, ką tai reiškia. Negalima meluoti. Niekada rašydamos nemeluokite, sakau. Juk sugebame pamatyti viziją. Jos tyli, nes sugeba.
     
Jos rašo palinkusios ir susikaupusios. Vakaras toks jaukus… Toks jaukus, kad net trūksta žodžių. Jis tarsi iš Ezra Pound eilėraščio „Jaukus katinas“, nes sako:

                                „Patinka man būti gražuolių draugijoj.
                                Kodėl amžinai meluojama apie šiuos dalykus?
                                Kartoju:
                                Patinka plepėti man su gražiom merginom,
                                Net kai tauškiam vienas nesąmones,

                                Nematomų čiuptuvėlių murkimas
                                Ir jaudinantis, ir malonus.“
     
Mes perskaitom, ką parašėm ir rašom toliau. Mes rašom keletą kartų. Vėl ir vėl duodu pradžią. Dabar jau esu priversta improvizuoti. Nieko daugiau man nebelieka. Aš neriu į pačią improvizacijos gelmę ir išnyru su būsimosios pastraipos pradžia lyg su jūržolių gysla tarp dantų. Ir taip gal ketvertą kartų. Panyru ir vėl išneriu. Kol visai prarandu improvizatorės, magės ir mistikės galią. Tada – pagaliau – namų darbas. Ir,-  išeinam.
     
Mes einam kartu iki autobusų stotelės per tamsų ar temstantį gaivų miestą. Mes skubam pas savo vyrus. Bet kartais ir neskubam. Kartais sėdim kavinėje „Prie teatro“. Valgom obuolių pyragą su ledo burbuliukais. Geriam karštą šviežių vaisių arbatą iš stiklo batelių. Esam Šiaulių patriotės, gražuolės ir grafomanės. Sėdim ir plepam. Kol Švelni prievarta iš kurios nors mažyčio mobiliuko, paslėpto rankinuke tarp kitų svarbių ir nesvarbių daiktelių, vyrišku balsu paragina grįžti namo. Mes tuojau pat išsiskirstome, nors ir esame katės, nebijančios šunų. Gal mes esame katės, ištekėjusios už šunų? Taip kartais pagalvoju siūdama ištrūkusią vyro marškinių sagą. Ta mintis mane visuomet grąžina į geros nuotaikos sritį. Juk esu ne kartą mačiusi, kad šuo vejasi katę, jei toji bėga. Bet jei ji neturi nuotaikos,- atsisuka, pašiaušia kuprą, išsišiepia… Kas tuomet, sakykite, bėga?
     
Berašant šį sakinį, suskambėjo mano Nokia. Skambino Regina. Pakvietė į Trijų Karalių vakarėlį. Ji kasmet rengia Trijų Karalių vakarėlį, nes yra Regina.

      Kokia tema, paklausiau.
      Šuo, atsakė Regina.
      Rimtai?
      Taip. Šuo. Gal esi prieš?
     
Ne. Ne. Puiki tema, atsakiau ir staiga pajutau, kaip iš begalinių sielos gelmių, kur slypi mano improvizatorės talentas, plasnodamas angelo sparneliais, ėmė kilti įkvėpimas.


Mari Poisson
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-21 13:44
labai man patiko jūsų švelnios prievartos vakarėliai. kaip ji man kartais reikalinga. ir dar - tai puiki priemonė gydant nuo priklausomybių. aš tai save vis prievartauju, prievartauju, o siužetai smegenis kaso, kol nusibaigia:) labai geras:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-30 15:52
Enri
žaviuosi.5+ per mažai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-16 15:20
dilvass
Galiu paprieštaraut?.. Iš švelnios prievartos nebūtinai gimsta grafomanija.
P.S. tą švelnią prievartą kažkada patyriau pati ir su didžiuliu malonumu prisimenu. Tik iš jos galima išmokt gerai rašyti. Tiesa, Mari?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-11 15:25
Mari Poisson
Ir tikrai... Kažin ką galvoja Švelnus Jungas apie Švelnią prievartą?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-11 14:19
Chariot
Kažin ką apie Švelnią prievartą galvoja Švelnus Jungas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-08 19:03
Mastermind Hazord
rašymas be įkvėpimo bei minties atsiduoda grafomanija. Neįprasminta improvizacija, kūryba vardan kūrybos prieštarauja pačiai kūrybos koncepcijai, nepaisant to, kad galbūt esu neteisus. Juk rašymas nėra amatas. Tai - ne siuvimas, kur, sugadinęs toną audinio, išmoksti tobulai siūti, ir pradedi naująją versačės gaminių  “padzelkių” seriją - čia tu neturi teisės sustoti vienoj vietoj, taręs sau “esu tobulas” - turi tik teisę judėti kairėn, dešinėn, į viršų bei žemyn - ir niekas negali tvirtai pasakyti, kad judi “ne ten”.
Vidinis mazochizmas, švelni prievarta, kad ir kaip pavadintum - tėra paieška savyje, ir gali ieškoti ne tik savyje, bet ir klaidžiodamas užsnigtam miške, įsliūkindamas į vietinio pogrindžio pamėgtą barą ir ištempęs ausis gerdamas arbatą, kai už tavo nugaros aidi rusiški keiksmai, ir į mobilųjį rėkiama, kad lavoną išmestų kur į šiukšliadėžę, galima iš dylerio tamsiame skersgatvyje paslapčiomis nusipirkti “žolės”, galima nepirkti, galima savo sielą badyti velniškai šaltomis skausmo adatomis, galima leistis į veną koncentruotą skausmą, užkandant laimės trupiniu, kad viskas, kas per dieną, mėnesį, metus susikaupė tavyje lyg pūlinys, plyštų ir pirštai patys spausdintų tekstą, kuris net ir spausdinimo metu yra beformis, bet liejasi pats, o kai baigi rašyti ir atsipūti...
o straipsnis? geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-07 17:00
truputį _
Dažnai galvoju apie dienas, kai "nesirašo". Ir tai, ką perskaičiau, privertė truputį susimąstyt. Maloni aplinka. Tokia, kokios norėčiau. Ir ateityje.
Kartais labai pavydžiu žmonėms, kurie dirba mėgiamą darbą, užsiima kūrybiniais reikalais ir po jo, nes jiems tai rūpi/svarbu/ypatinga.

Galbūt jau man buvo metas prisėst, ir, juk jau dvi dienas sukau minčių giją, švelniai prisverst išvaduot išminčių tą eilėraštį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-07 00:36
Jalaja
Norėčiau - nors nematoma, bet su pieštuku - tenai pabūti. Su ta prievarta. Mielai.
Kam tas rašymas, kažkas klausia ir klaus?
Hmm... teta siuvėja sakydavo: reikia daug sugadintos medžiagos, tik tada išmoksi..
Ačiū. Šilta pasidarė. Toks jau tas straipsnis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-06 08:52
justickis
Žinosiu dabar, kas tas kūrybinis rašymas, o iš viso gražiausia yra toji Švelni prievarta. Tie bateliai „Prie teatro“ irgi fantastiški. Skruzdėlė irgi atskleidė dalį tiesios.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-06 08:32
viena skruzdėlė
nerealiai narciziška nuotaika iš šio teksto dvelkia:))
turbūt išprotėčiau vien paklausiusi tokio susibūrimo, ne tai kad dalyvaut bandyčiau, bet vis tiek kažkaip džiugu, kad žmonės užsiima tokiais dalykais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-06 03:57
linas kranau kranauskas
bet kam gi isvis tas kurybinis rasymas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-05 21:19
švelni mo
Švelni prievarta, tik Švelni prievarta - visa tai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą