Pastaruoju metu taip kaip ir aš, rašyk.lt eilių kampelyje apsireiškė žmogus su labai gražia melsvos Barbės ikonėle ir kad pasiuto patarimus, komentarus žerti! Na ir kiti naujokai ar nauji klonai - dantukus šiepti - parodijom mėtytis... Paskaičiau - tuštybių tuštybė...
Tik gal esate neteisūs teigdami apie tai, kad kitiems reikia patarimų. Žmonės čia ateina ne patarimų medžioti, o dalintis kūryba. Patarimams yra feisbukai, skype ar kitos bendravimui skirtos svetainės. Čia gi ne medžiotojų su skalikais būrelis, o kiek suprantu, literatūrinė svetainė.
O dienoraščiuose visai žmonės jaučiasi be stabdžių: paskaitinėjau viešus - baisu: necenzūriški komentarai kitų svetainės narių atžvilgiu, atviros patyčios, keiksmažodžiai... Ir viskas vieša...
Literatūrinėje svatainėje, manyčiau, ir atviri pasisakymai dienoraščiuose turėtų neperžengti padorumo ribų. Gal dėl to kai kurie žmonės ir pasitraukia iš tokių svetainių.
Per 8 metus buvimo čia nesunku suprasti, kieno kritika naudinga, o kieno - neturėjimas, ką veikti. Žinoma, tai asmeninė patirtis. Daugelis čia jautriai reaguojančių, ko gero, nepabuvojo tinklapyje nė kelių metų - jie dar nesusigyveno su šios svetainės fauna ir flora, neatrado savųjų užtarėjų ir globėjų. Visa tai ateina su laiku, kaip ir sugebėjimas atsirinkt, kas tau gyvenime naudinga. Man kritika yra spyris į šikną, pykčio stimulas nesiseilioti ir stengtis iš tikrųjų padaryti kažką tokio, kas priverstų pasakyt: šitas tikrai sugeba rašyt! Be šūdinų kūrinių nežinotume, kurie yra geri, todėl kritikos visuomet reikia. Svarbu būti savikritiškam. Manau, daugelis žmonių tiesiog nesugeba pripažinti, kad turi trūkumų, visiškai jiems nepažįstamai auditorijai. Tas paprastai paskatina natūralių savisaugos instinktų įsijungimą. Reikia mokėt nieko nepriimt asmeniškai. Šis tinklapis yra totaliausia bendravimo parodija, nes ne visuomet gali ką nors paskayti privačiai. Čia mes neatskleidžiam savo asmenybės ir tikrųjų vardų, todėl parintis dėl kažkokio tai užsislaptinusio ciniko, gyvenančio mamos rūsyje ir žaidžiančio "Dungeons and Dragons" niekad nėra sveika. Tiesa, akmuo į rašyko daržą - taip, tikrai dauguma komentarų būna arba vieno žodžio/eilutės arba paliečia kūrinius tik paviršutiniškai. Labai nemėgstu tokios kritikos, kai jauti, jog kritikas tingi stengtis tau pasakyt, ką iš tikrųjų mano, arba kabinėjasi prie smulkmenų, bet neįvertina bendro vaizdo. Turi būti šioks toks nuoseklumas. Jo čia kartais trūksta. O šiaip viskas zjbs su ta kritika.
Perskaitęs įdomų kūrinį aš susimąstau, o perskaitęs prastą — susinervinu.
Kai žmogus viešoje vietoje elgiasi kvailai ar infantiliai, negaliu jo pateisinti tuo, kad neturi patirties ir ketina tobulėti. Sedėk sau namie ir tobulėk, skaityk galų gale.
Juozas Erlickas yra rašęs: humoro jausmo nėra daug. Visiems neužtenka.
galimybė susilaukti kritikos yra dovana. galimybė atsakyti į kritiką yra dviguba dovana. kaip kas tomis dovanomis naudojasi - kiekvieno atskiras reikalas. jei kritiškas žodis tave žlugdo ar nuodija sielą, vadinasi, esi asilas, Guze, ir tau dera rupšnoti Kadagius, o ne rašyti.
Taip, kritika yra reikalinga, bet jei ji išsakoma drastiškai, neturi poveikio. Gėris gimdo gėrį, blogis blogį. O bloga kritika - nuodas autoriaus sieloje. Žlugdymas didelis. Prieš rašydami, pagalvokite ar jūs norėtumėte būti įžeidinėjamas? Ir viskas stos į savo vietas. Juk žodis išlekia žvirbliu, o grįžti gali drambliu. Nuomonės išsakymas turi būti korektiškas.
Valkai, tavo metodas turi vieną rimtą trūkumą - jei pašaliniai pamatys, gali atimti priemones rašymui kaip kenksmingas rašytojo gyvybei. Čia po to, kai sienas apkals minkštomis medžiagomis...
Užblokuoti kitos vartotojus ir nematyti jų komentarų bei kūrinių įmanoma. Prireiks: kampo, dviejų funkcionalių rankų ir gerklės. Kaip naudotis: įlendate į kampą, užsidengiate ausis delnais (jei turite akis - galite užsimerkti) ir kuo garsiau rėkiate "AŠ RAŠAU PUIKIAI!!! AŠ RAŠAU PUIKIAI!!! AŠ RAŠAU PUIKIAI!!!" Procedūros metu nematysite jokių blogų komentarų.
niekas mano "talento" nežlugdo.... Taip jau čia yra (beje, kaip ir visur) - 10 proc. realybės, 90 proc. vaizduotės... Talentai išlįstų nebent tuo atveju, kai visus, kurie negauna daugiau trijų, trintų iš karto... Bet... Tokiu atveju norėtųsi susipažinti ir su kritikų portfolio. O db yra kaip yra... kai vos pasieki 4 net po 30 bandymų, mano galva, buvimas čia nieko nekeičia, tiesiog nebeaugi, neduota. Ir nė velnio jau nebeišmoksi. Turinčiam talentą užtenka 3 kūrinių, kad jis save parodytų:)
Ana, nereikia taip iš karto "jūsų kritika...". Tai ne mūsų, o vieno kažkokio šmikio kritika. Jei atvirai, mano nuomone, jūs pernelyg užsižaidžiate žodžiais su tam tikrais lankytojais, o paskui stebitės, kad jie ima tuos žodžius viena ar kita forma grąžinti atgal.
Rašykuose yra daug vartotojų, kurie taip įsijaučia į dialogą, kad tiesiog prisišneka per daug ir tampa va tokių "grąžinamų atgal" žodžių aukomis. Pavadinkime tai asmenine karma. Nuo tokios, deja, negydo netgi visagalis išsitrynimas ir sugrįžimas kitu vardu. Po kažkiek laiko vis tiek sugrįžtama į tas pačias vėžes. Čia panašiai kaip Kitkis negali išbūti nešveplavęs...
Todėl negražu būtų aiškinti, kaip KITI jus komentuoja. Pirmiau pasižiūrėkite, kaip jūs reaguojate ir kokį dialogą pradedate. Pateiksiu labai paprastą pavyzdį - buvo čia visai neseniai toks Domeika, rašęs "Armagedonus". Niekas jam nė vieno blogo žodžio nesakė, nors žmogus akivaizdžias pievas rašė. Tiesiog neužkliuvo. Buvo netgi norinčių padėti. O vieną dieną įsirovė su savo nauja knyga, pasiskelbė aristokratu, visus kitus apkaltino, jog jie apie tikrą literatūrą nieko neišmano, kad mes jam žiauriai jo knygos pavydime ir šiaip - ši visa svetainė prasmirdusi iki pamatų. Po tokių žodelių prireikė vos paros, kad aristokratas išsitrintų. Lankytojai tiesiog atsakė jam panašiais žodžiais, nes nebeliko ką daryti. Prisišnekėjo.
Tai kartais vis susimąstykite, kiek gi to aristokrato yra jumyse. Ar kiekviename iš mūsų. Su kai kuriais tiesiog nesinori gražiai bendrauti ir tiek.
Taip, protingo žmogaus kritika - ėjimas į priekį. Tik čia vyrauja kerštingumo, pasityčiojimo iš kito, menkinimo kritika. Doros - seniai neregiu.
Žmogus gali išreikšt nuomonę, bet apie kūrinį, ne autorių turi taršyti, jo asmeninį gyvenimą narplioti, tik kūrinį.
O jei neturi ko pasakyti, patylom eik šalin.
Galiu visiškai nuoširdžiai pasakyti, kad bet kokia kritika yra geriau, nei jokios kritikos, nes kai kažkas bent ką pypteli, tai jau gali:
1. suprasti, kiek žmonių skaitė
2. kokius jausmus tekstas jiems sukėlė
3. nuspręsti, kurie komentarai konstruktyvūs ir į ką reikia atsižvelgti
4. bent jau pamėginti pagerinti savo rašymą
Žodžiu kritika yra šansas autoriui, o ar juo pasinaudoti ir kaip tai padaryti, tai jau jo paties reikalas. Aš labai dėkinga visiems, kas skaitė ir paliko kažkokių komentarų po mano tekstais ;-) love you guys:-D
Gerai jeigu kritika konstruktyvi, tokia kritika skirta tobulėti ir mokytis iš klaidų, jeigu pats autorius jas pripažįsta. Pvz; mane kritika pastumėjo stengtis rašyti geriau, tai buvo tarsi spyris į užpakalį. Skaudus, bet reikalingas. Tikiu, kaip ir daugumai kitų rašykų. Dažniausiai kai pagalvoji, kad va parašiau tikrai neblogą kurinuką, pasirodo koks komentatorius su savo naujomis įžvalgomis ir tuoj pat nuleidžia tave žemyn. Tai yra gerai, tai neleidžia atsipalaiduoti, skatina nenuleisti rankų, kurti toliau. Jei žmogus nori tobulėti, kritika jis priims ir taisysis. Reikėtų tik džiaugtis, kad tavo kurinį kažkas pastebėjo, kad skaito ir vertina, nes jeigu kritikuoja vadinas, jis pataisomas, o jeigu gali pataisyti, gali ir rašyti.
Žinoma, ne naujiena, jog yra ir tokių, kurie kritikuoja tam, kad įkasti, tai gali būti asmeniškumai. Tu jo rašlaivą išdėjai į šuns dienas, tai išdės ir jis. Pakuolinai, pakuolins ir jis. Gal žmogui bloga nuotaiką ir savo pykti jis išlies būtent po tavo kūriniu. Pasitaiko tokių. Pasitaiko dar ir tokių, kurie ras prie ko prikibt, net jeigu kitiems darbas atrodo iš ties geras. Tobulų kurinių čia nėra, prikibti galima prie bet ko. Tik klausimas: ar to reikia, ar autoriui bus iš to kokios naudos? :)