Ats lapai gerai galiu kalpėti ir pirmuoju atsmeniu, ir antruoju ir vititkai vititkai vitsaits kokie tik manyje yra ir tai vitsai nieko nėra, lapai lengva, tietsiog va taip va kalpi ir kalpi, patakoji apie vitsokiautsiuts dalykuts, ten kur etsi puvęts ir k matęts, gali ir apie galagtikats pei vitsatą tsią, pei kitats, taciau tada negali vititkai vitsko atskleitsti, nets tai draudziama, dar gali apie mirutsiuts, pet tada irgi ne vitką, nets neetitska pūtų jų atzvilgiu, nets patskui jie gali dar ir tsupykti truputėlį, nets ten vėl gi tsavots taitsyklėts yra ir jiemts taip geriau, taip pat lygiai gali apie vitką vitką kalpėti - matsinats, gėlets, atspaltą, dulkets ir rūką, pokalpiuts tsu zvėreliait, Omnią, Pegemot ir vitsokiuts tarantuluts pei dar ką, nets nieko nėra neįmanomo, kats yra įmanoma ir kats nėra, ir pet ką gali pajautsti pet kur ir pet kada ir vitsuts mylėti taip pat gali, pet aitsku tsu itsimtimits Lapiau, pet tia nieko plogo, nets itsimtyts Lapiau irgi yra gerai, Kol, pet jumts vititkai nereikia zinoti apie Kol, nets jumts ir taip vitko tsito per akits, va.
Kai skaitom pirmo asmens kalbą, jeigu personažas mielas, greit užsineriam jo kailiuką ir imam vertinti jo akimis, artimesnis pasidaro, savas, o jeigu pasakojama trečiu, tada labiau esam lyg kino filmo stebėtojai, galim imti jaustis simpatijas visai ne personažui, o atmosferai, siužetui. Galima bandyt šokinėt tarp pirmo ir trečio, bet tai pavojinga pradedančiam, nesuvaldys.
Trečiu asmeniu pasakojant galim atskleisti skaitytojams daugiau detalių apie personažų išorę, objektyviau parodyt aplinkybes, parodyt ir kitų personažų mintis, o kalbant tik pirmu, bus daugiau tokio spėliojimo, vidinio pasaulio, subjektyvumo, iliuzijų. Taigi priklauso nuo to, ką nori autorius papasakot ir reikia rinktis būdą pasakot.
Tu kalbėk, jaunas žmogaus, dėstydamas savo nuomonę, o ne kitų. Pradėk nuo trumpos įžangos, kad vieni kūriniai rašomi taip, kiti taip, gali paknaisiot statistikos faktų (gal yra anglų kalba kur nors). Paskui imk literatūros kūrinių pavyzdžius, gali pateikti pavyzdžių net iš reklamos tekstų, video. Juk kai kurie taikomi trečiu asmeniu, kiti pirmu. Viešas kalbėjimas, tai čia ne tiek rašinys kiek kalba? Tada įtrauk ir klausytojus. Paprašyk jų paskaityti tą pačia ištrauką užrašyta dviem skirtingais būdais. Paklausk kuri skambėjo įtikinamiau tam kuris skaitė ir tiems, kurie klausė. Supranti idėją?