Šviesos nuslinkimas
nuo chebros
meta į prieblandą.
Tuoj ims ir nutiks
kas nors.
Karuselėms prarijus
likusį blyksnį:
nei stiprus,
nei drąsus esu.

1.


Ilsisi miestas aplink; apšviesta jau gatvelė nutilo,
  Ir, pasipuošę deglais, darda karietos tolyn.
Poilsio skuba žmogus, prisisotinęs džiaugsmo per dieną;
  Pelnas ir nuostolis jam rūpesčiu galva svarins
Kambario jaukume; ištuštėjus turgavietė ilsis, nėra čia
  Triūsiančių rankų anei vynuogių kekių, gėlių.
Tik iš tolimo sodo stygų garsai dar ataidi; jas virkdo
  Gal milintysis, o gal vienišas vyras, draugus
Tolimus savo ir jaunas dienas prisiminęs; fontanai
  Skaidrūs, trykšta nuolatos, prie lysvės kvapios.
Vakaro sambrėšky varpas prabyla iš lėto ir baukščiai,
  Ir panaktinis budrus skelbia, kuri valanda.
Papūčia vėjas virš gojaus ir medžių viršūnes sušiaušia,
  Žvelk! štai ir mėnuo, tasai atvaizdas žemės blyškus,
Tyliai išnyra slapčia; svajingoji naktis jau ateina
  Mums abejinga, antai spiečiais žvaigždžių apsupta,
Ji, tarp žmonių svetimoji, nustebus aukštybėse spindi
  Ten, kur viršūnės kalnų, tokia liūdna ir puiki.

Esu šventasis, besimeldžiąs terasoje,- kai romūs gyvuliai ganosi iki Palestinos jūros.

Esu mokslininkas, sėdintis tamsiame krėsle. Lietus ir šakos čaižo bibliotekos langą.

Esu pakeleivis iš didžiojo kelio mažaūgiuose miškuose; užtvankų gaudesys slopina mano žingsnius. Ilgai regiu graudų auksinį saulėlydžio žlugtą.

Greičiausiai aš būsiu vaikas, paliktas ant molo atviroj jūroj, mažytis tarnas, kuris eina alėja, galva liesdamas dangų.

Takai gūburiuoti. Kalvelės apauga prožirniais. Oras sustingęs. O kaip toli paukščiai ir šaltiniai! Traukdamas pirmyn, teprieitum pasaulio kraštą.


Arthur Rimbaud

moody blues

ir nemiga I

laukite tęsinio..

masturbuotis
dieną šventą
tai tas pats
kas gręžt
į tinką
užsirūstins
viešpats didis
ir neduos
daugiau čiulpynių

Spėti niekur nenoriu
tik ramus
žiemos vakaras
glunda prie batų
lempa šviesi

Plaukia sodas tylioj mėnesienoj,
ir krenta obuoliai.
Aidai kaip varpai
pripildo žemę ir dangų.
Krenta obuoliai, dar nuo saulės šilti ir šviesūs,
skamba tamsios sėklos
jų kvapniam ir sultingam kūne.

Po dangaus juodu kevalu
naktis laiko saulę.
Po ramybe ir nerimu
širdį laikai išlukštentą
kaip tamsią prinokusią sėklą.

Plaukia sodas tylioj mėnesienoj.
Jau visos obelys atnešė savo vaisių.


Janina Degutytė

kai suvalgai D obuolį ji traumuojasi ir patiria traaaumą,
o mane graužia sąžinė, va taip, atsiprašau už obuolį, D. :-@?

senos palangės kaktusai žydės

There's a girl in my room and her face on the wall with no eyes.
There's a girl in my room and her face on the wall with no eyes.
Girl with no eyes,
who can she be?
Girl with no eyes,
she's looking at me.

There's a girl in my room and her face on the wall with no eyes.
If I make a sound she'll know that I'm stirring inside.
If I make a sound she'll know that I'm trying to hide.

Girl with no eyes,
who can she be?
Girl with no eyes,
she's looking at me.
Beautiful girl,
who does she see?
Beautiful girl,
she seems to be staring.

Doesn't eveybody know, everybody know,
love takes a lifetime.
And doesn't everbody know, everbody know,
love is the eye sight,
it's the eye sight of a lifetime.

She's just a reflection of all of the time that's gone by.
She's just a reflection of all of the time I've been high.

Girl with no eyes,
who can she be?
Girl with no eyes,
she's looking at me.
Beautiful girl,
who does she see?
Beautiful girl,
she seems to be staring.

Doesn't eveybody know, everybody know,
love takes a lifetime.
And doesn't everbody know, everbody know,
love is the eye sight,
it's the eye sight of a lifetime


it's a beautiful day