ETAPAS I. KŪRINYS 6

Geismas

Nežinojo, kodėl sutiko imtis šio darbo. Jau senokai tokias banalybes perleisdavo jaunesniems meistrams, pasilikdamas sau tik kūrybos ir tikro profesionalo prisilietimo reikalaujančius darbus. Tyčia vėlavo: ėjo ratais, lėtai ir susigūžęs, tikėjosi ją rasti tokią pat susierzinusią, koks buvo pats. Nustebo. Už recepcijos stalo stovėjo ikona – valdinga, stipri, įsakinėjanti telefonu ir tuo pačiu metu rašanti laiškus. Lyg studija priklausytų jai, o ne jam. Palaukęs minutėlę priėjo ir paklausė, ar būsianti pas jį, gal ir pas jį, pati nežinanti: dvi gėlės ant kojų, pridūrė ir nusišypsojo.
- Sigis, - prisistatė.
- Eva, - tarstelėjo atsainiai.

Paprašė kelių minučių užbaigti darbui, o joms praėjus uždarė kompiuterį, apėjo stalą ir tapo paklusnia kliente, sutinkančia su visais jo patarimais. Tik dabar pastebėjo ilgą šilkinį sijoną ir dangaus mėlio palaidinę, derančius su žaliom akim ir šilta šypsena. Pradinis įspūdis ištirpo negrįžtamai. Dėl visko sutarę, perėjo į kitą, uždarą ir nedidelį, kambarį.

Kojos buvo grakščios ir švelnios, kvepėjo brūzgynuose augančiomis avietėmis ir dar kažkuo... ja. Pradėjo, tikėdamasis išgirsti tylią dejonę, pamatyti susirūpinimą veide – klydo. Gulėjo tyliai ir kiek šypsojosi – lyg vaikas, patyliukais suvalgęs saldainį priešpiet. Bandė nusipiešti jos gyvenimo detales mintyse: kur gyvena, kuo mėgaujasi, ką veikia vakarais, - bet niekaip neišėjo. Paprastai tokiais niekais neužsiimdavo – matydavo tik kūno vietą ir piešinį: jokio žmogaus. Šįkart ant jo stalo gulėjo žmogus, moteris, - gyva, šilta, masinanti. Paklausė, ar viskas gerai, „Puikiai“, teatsakė, ir nusišypsojo. Pabandė nukreipti mintis nuo jos, bet nepajėgė. Prisiminė telefoninį jų pokalbį: naivius klausimus, juoką ir tada suprato. Viltis. Štai, kodėl sutiko imtis šio darbo. Kaži kodėl ji sugebėjo įžiebti jame viltį, kurios neturėjo ištisus šimtmečius. Lyg tryliktųjų pavasaris, atėjęs po ilgos ir varginančios žiemos. O tada suskambo telefonas ir griežtas tonas grįžo ant merginos lūpų. Jautėsi lyg turėdamas kelias mozaikos dalis, visiškai nederančia tarpusavy. Viena mergina kalbėjo teflonu, o visai kita pakluso jam. Pokalbis pasibaigė ir mergina vėl liko jo valioj. Taškas po taško ryškėjo paveikslai – veidrodiniai vienas kito atspindžiai.

Vienu momentu, pasukus kairią koją nelabai patogiu kampu, jos blauzdos raumenys įsitempė. Liesdamas nedidelius stangrius raumenukus beveik susijaudino, įsivaizdavo, kaip jo ranka sliuogia viršun, glamonėja šlaunis ir juda geismo link; kaip pakelia akis į jos, kaip atranda tokį pat geismą jose ir paima ją tiesiai ant kėdės. Valdingai, stipriai, vyriškai. Po visko švelniai pabučiuoja. Susivokęs, pažvelgė į merginą, pasąmoningai bandydamas pamatyti, ar neįspėjo jo minčių. Ši švelniai nusišypsojo ir akimirkai tarp jų įsigalėjo slaptas sąmokslas, kurį sugadino ne laiku suskambęs telefonas. Būtų galėjęs prikulti skambinusįjį. Slapta stebėjo, kaip keičiasi jos akys, aplink įsiręžiant raukšlytėms. Būtų norėjęs perbraukti ranka per skruostą ir nuimti visą įtampą nuo veido. Priversti ją žiūrėti tik į jį, liesti jį, norėti jo, tiek stipriai, kiek pats norėjo jos.

Nesuprato, iš kur ateina šis geismas. Keturiasdešimt šešeri metai šioje žemėje, šešiolika šiame darbe ir tik viena mergina, kurios būtų troškęs. Norėtų sluoksnis po sluoksnio ją nurenginėti: nuimtų švelniai besišypsančią, įsakinėjančią telefonu, žybsinčią akimis, kvepiančią brūzgynų avietėmis, kol liktų tik viena – atėjusi pas jį ir paklustanti jam. Gertų jos nuogą sielą, girdytų savim, kol pasisotinę sugultų šalia ir galėtų ja kvėpuoti. Tik tiek: jos kvapas, sumišęs su avietėmis, nes nieko daugiau jam nereikėtų, ir greičiausiai niekada. Tik vienos akimirkos, kai galėtų palaimingas įkvėpti jos.

Nė pats nepastebėjo, kaip gėlės buvo baigtos, atrodė, kad tik neseniai ji atsisėdo į kėdę, kiek droviai šypsodamasi. Atsisveikino kiek negrabiai, lyg ir norėjo pakviesti, bet nedrįso, tik sunkiai nurijo viską, ką būtų norėjęs pasakyti. Ir padaryti. Jai. Su ja.

.............................................

Emocija – geismas

Paveikslas/ fotografija