Tai va ir reikėtų pagalvoti, ar tie, kuriuos prisimename kiekvieną sausio 13-ąją, žuvo dėl to, kad lietuviai išsisklaidytų Airijoje, D. Britanijoje ar kur kitur.
Jei neišraus, tai "sėklos" kur nors Airijoj, Londone, Paryžiuj, Afrikoj... sudygs, tik jau ne su lietuvišku veidu ar dvasia.
Vieni išmirsime, kiti "išsivažinėsime".
Duok, Dieve, kad neišnyktume kaip Prūsai kadais...
kai iš Rousseau tampi Ruso, o čekų paukščiukai (ar ne Basanavičiaus žmona čekė buvo?) ir nosinės (kaip lenkų) tampa lietuviškumo etikete, kurią užsispyrusiai reikia tautai ginti, kaip gražu miške, hoho, pagalvoji.
O premjerui dzin Konstitucijos 14 str. ir Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl užsienietiškų vardų ir pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose. Bet
"Vis dėlto norėčiau tikėti, kad po 100 metų mūsų šalis vis dar egzistuos, vadinsis Lietuva, joje gyvens daugiau nei trys milijonai lietuvių, kurie kalbės lietuviškai ir rašys senoviškomis raidėmis su paukščiukais ir nosinėmis." (A. Malcys)