Pacypsėkim truputį gal batraiščiams

Kai jau visko pasieki ko galima
Ir atsigręži nieko netrupinęs
Ima venom tekėti arbatžolės
Ir užsiimam tekstiniu – grupiniu.

Koks dar jausmas, ką nykiai taip sapalioji
Susisuk į vatas savo niekalus
Mūsų daug, daug daugiau nei gyvenimo
Atmatavo ir davė kaip ėdalo.

Na ir kas atsėdėjau parelę
Nuosekliai vyko veiksmas, garavo
Pypkės baigėsi – rūkėme smilkalus
Ir nesigiriant – tapom melagėmis.

Jūs melagėmis – rykščių klastotėmis
Mūsų deivėmis nykstančio soboro
Susitikom, kad taikliai sužaistume
Bet išsipešėm tik tai po sruogą.

Pacypsėkim truputį gal batraiščiams
Mūsų šnektos visiems neįdomios
Pakalbėkim nors velniškai maudė
Išsiskirstykim – nieko nelobę.