Mandarinai (astronomo ruduo)

Lapkričiais tavo rankų
plaštakos
drėksta ir vis sunkiau
atgniaužti

sudedi jas gražiai į lentyną
nušluostai dulkes ir pabučiuoji

pakvimpa mandarinais

už nago stiklo susispaudusios žuvys
ir žvirbliai
ant palangės sėdi
murzinas priemiesčio vaikas

Ak vija pinavija jau pražyyyy

ir kavamalė jau antras ruduo kaip
nemala
gilių
tik mažais krumpliaračiais
tuksena vis tyliau ir tyliau
garso takeliais
baltos boružės
trupa

Namas skęsta lapuose
jį paliekančios pelės tyli

laiptukais užkopia ir nusileidžia
užkopia ir nusileidžia

Nebežinai kur plaukti
Ak vija pinavija jau pra žuuuuu

Net senyvi kaimynai
ruošiasi palikti apsemtą laiptinę
renka skalbinius
ir belieka žiūrėti
kaip beviltiškai jie
laiptukais užkopia ir nusileidžia

užkopia ir nusileidžia

O visur tik lapai tarp jų paklydę musonai ir bryzai
laikraščio skiautės aliejus
žuvys citrinos


imi verkti
ir lapkričiais visada
drėgsta tavo plaštakos

vos jas atgniaužus
ridinėjasi mandarinai

laiptais aukštyn žemyn
aukštyn

žemyn

visus nuplauni nulupi
užgesini šviesas

pro teleskopo plyšelį varva
vienatvės galaktika.