Keisti angelai

Basos pėdos keistų angelų
Įsispaudžia į audinį miesto,
Tarp blyškių akmeninių namų –
Nesibaigianti kvaitulio fiesta.

Ryškiaspalviai veidai ir švarkai,
Išprotėję plaukai ir kepurės –
Visko laukėm, bet šito tikrai
Niekada šiam mieste dar nebuvo.

Plaikstos vėliavos žemės spalvos.
Plaikstos kitos it kraujas raudonos,
Sprogsta gėlės ir brangūs stiklai,
Neatlaiko spaudimo betonas.

Basos pėdos keistų angelų
Neša purvą į melo šventovę,
Ten, kur nyksta lapeliai žiedų,
Ten kur žmonės liūdnai vegetuoja.

Jie išniekina daiktus šventus,
Ant lentynų gražiai sustatytus,
Užrakina už sienų kitus,
Pranašaujančius mirtį ir krytį.

Žmonės bėga linksmi į gatves,
Jie ištroškę gyvybės ir veiksmo,
Paukščiai, šunys ir katės šalia
Nesibaigiančioj eisenoj geismo.

Ir jie eis iki pat pabaigos,
Tingų skliautą priartins prie miesto,
Žemę jausmo purvu pripėduos
Revoliucinėj kvaitulio fiestoj.