Duoklė rudeniui

Kur prasideda tavo knygos, rudeni
Gervių plunksnom išdraikančiom nerimą
Ar beprotišku šilumos ilgesiu?
Dulkių mišiniu lapų geldelėse.

Sapno pjūviai, kai gnaibo padus
Šalnos rudenio žeme alsuojančios
Atiduoda ir gėlės žiedus
bei mergelės iš liūdesio tekančios.

Upių tėkmės pilkėja purvais
Kaip pasikeičia miestų grimasos.
Pabandyki nors tu neateit
Rudenėjant sapnuos mano basas