***

nesuklysi tai jis
patyliukais peiliu atrakinęs duris
įsitaiso mėnulio šešėly

violeto lašai
atsirėmęs į gęstančią žvakę rašai
jaukini už apykaklės smėlį

užsimotų briauna
vieno šventinio judesio būtų gana
ant grindų pasibarsčiusios smiltys

ties graviūrom rudens
tavo liesą pavargusį kaklą kutens
išsišiepusios nemigos iltis