po meilės, jam išėjus į gatvę,
ore sūkuravo snaigės.
prasidėjo žiema. kol jiedu
gulėjo vienas prie kito.
šviesiai baltavo naktis.
jis žengė pripildytas džiaugsmo.
miestas užsidarinėjo -
šypsenos.
praeiviai šypsojosi į pastytas apykakles.
kokia laisvė!
visi šauktukai giedojo dievo nebuvimą,
jam taip pasirodė.
išsilaisvinusi muzika
žengė plačiais žingsniais
per pašėlūsią pūgą.
viskas judėjo link garso S.
kompaso rodyklė virpėjo ieškodama S.
valanda, kai nežinomas skausmas.
koks lengvumas!
praeiviai šypsojosi į pastatytas apykakles.
Nuo pradžių į pradžią.
Tiktai gale tu žengi pakutinįjį žingsnį (nežinodama/-s, kad daugiaui jau neteks)
Bet lyginai sunkiai, o gal ir sunkiau kaip patį pirmąjį, pakilęs (-us) nuo plokščio horizonto.
aš ir daviau 5, iš solidarumo, nes vat panašiai jis ir turi kainuoti. Po meilės man kaip tik - labai vietoje, nes pabrėžia vienatvę, kad 2 žmonės tik akimirką išgali būti kartu, kartu tik fiziologijai:(
Trūkiai autorės galvoje. Geriau autorė užsiimtų kokia nors naudingesne veikla. Sakykime, runkelių rovimu - mankšta, grynas oras. Gal po to visai nesinorėtų rašyti- tai būtų tik į gera.
Trūkia man čia visiškai vietoje. Absoliučiai. Visa sklando efektinguose burbuluose, kurie dera vienas prie kito. Bet tas "po meilės" tai man neskoningas, nors tu ką. "Pripildytas' ir "išsilaisvinusi" keisčiau į "Pilnas/pripūstas" ir į "išlaisvėjusi/laisva". Kadangi kiti davė per mažai, tai duosiu 5, nors ištikrųjų būčiau linkusi vertinti 4.
jau cia tai pundelis ne mazas geram galvos pasukinejimui i visas keturias puses... galbut galva sukinet yra lengviausia, kai kritika pati ateina i galva, tarsi jos nesukinejant, taciau, roco galva, tai kazkoks pavirsinis 'nuobliavimas', perbegant per eilutes. reikia skverbtis giliau ir giliau, bet ir ne per giliai.
taigi. pritariu tamilo komentarui, kad stinga jungiamosios logikos, siek tiek pritariu ir kati del dideliu suoliu. taciau tie suoliai galbut - logiskas sprendimas, - bepauzinis ejimas. pati forma kazkiek atperka ta vadinama 'bepauzini ejima', o tai, rocis mano, yra visiskai neblogai ir samojinga.
darbas, vienas tu, uz kurio uzsikabini, bet ir ta uzsikabinimo forma (matot, viskas tik formomis formomis :)) visada buna klaidinga, kadangi darbas tave 'prievartauja' kokiam tai stipresniam uzsikabinimui, o tavo galvele jau ir komentara berasanti. taigi, darbas, kuriam lyg ir tiktu posakis (ne tematikai, bet esminems formoms pagristi) 'kristaus kancia' :)
darbelis, kuri pirmakart paskaicius, sudaro klaidinga nuomone. o kad susidarytum tinkama, reikia daryti ta vadinami 'passion of the christ' vel ir vel is naujo :)
neaiški vidinė kūrinio struktūra. nuorodos lyg ir aiškios bet jos neturi refleksijos. kada žodžiais išreikštos mintys tarpusavyje nereflektuoja ,vadinasi, joms stinga jungiamosios logikos.