draikenos brydėje /pavargus tuštuma/

žvilgsniu paliestas krūpteli sumišęs rūkas,
lėtai nuslysdamas dvejonių iškamuotu tavo kūnu.
uždekime žvakes, paverskim svaigią mūsų meilės naktį
aistra nuklota kvepiančių ramunių pieva,
supinkim mūsų nenustygstančius jausmus
į bučinių, beprasmių žodžių ir glamonių verpetus.
atverkime duris, tegul įėjęs vėjas saldžia nakties tyla
pripildo meile ir geismu sujungtas sielas.
tegul plevenančių užuolaidų vėsa
suvilgo prieblandą paklydėlis lietus.

žvaigždžių šviesos šokdinamas šešėlis
pažadino širdy nekantrumu alsuojantį plakimą.
palikime atvertas langines, tegu mėnulio nebyli delčia
pavirsta palaimingu kūnų nuogumu.
aš noriu skęsti tavo akyse, tegu sudrėkus delno šiluma
pastums mane nuo kerinčios bedugnės krašto.
pabėkime, ištirpkime nakty, palikime aistros paliestus kūnus
klausytis lyjančio lietaus ir mūsų aimanų,
pažvelk man į akis, kad išskaityčiau sujauktas mintis
iš to dejonių ir jausmų chaoso rašto.

ištartas drebančiu balsu
ištirpsta žodžių migloje jausmingas meilės prisipažinimas.
leisk išbučiuoti tavo geidulingas lūpas,
kad besiveržiančio atodūsio gaida
nubėgtų lengvas kūno drebulys.
pakelk malonumu suvilgytas akis,
tegul erdvėj pasklinda žodžių ir jausmų eiliuoti meilės posmai.
sukaustyk mane savo švelnumu,
kad nuo minčių apgirtęs nesuprasčiau kas tai:
svajonė ar vaizduočių atspindys.
apglėbk mane, aš noriu tapti dalimi
tavo beviltiškai klaidžių sapnų,
noriu girdėti tavo sielos šauksmą.

malonų nuovargį pajutus nuodėmė
lyg užmaršty paliko kažkokios betikslės gėdos jausmą.
priglausk mane širdim, kad nebylioj tamsoj
pajusčiau virpantį, aistringai gležną tavo kūną.
paliesk mane nevaldoma mintim.
kad lūpų nesulaikomos dejonės
tekėtų venas deginančia geismo šiluma.
užburk mane klampių plaukų kerais, paslėpki jausmuose,
vorų tinklais pridenk nuklydusį į šalį nekaltumą,
uždek mane ta nenusakomai skaisčia ugnim,
kad pasiliktume tik mes,
tik meilė,
ir pavargus tuštuma.