susikibę rankos plešia žolės stiebą
pavargę paukščiai krenta pavieniui
sustingusi tyla prabyla muzika
pasimetimo gumulai užstrigę gerklėje
vis tiek jaučiuos ramiai
dažnai tavęs aš ieškau pamestos
nušerpetojusiais laukų kraštais
radimo galimybė užtverta
nes nėr tavęs visai
turiu tik aš kažkur
tu palieti mane
susikabinę rankom plešiam žolės stiebą
ir aš drebu kaip nuogas
lediniame tvane
ten. čia. kažkur.
esi tu pamesta
nusileidusi slapčia su paukščiais