O mes mylėjomės pavasario karuselėje.
Aš aukštyn. Tu žemyn.
Lūpomis vienas kito nesiekdami.
Laukdami, kol aš pakilsiu, o tu nusileisi.
Mylėjomės akimis. Godžiai gerdami horizontą.
Mažyčiais žodžiais. Keista pavasarine meile.
Sustojom.
- Jūsų bilietas?
Aš stovėjau ir laukiau. Tuščias, visiškai tuščias. O tu... O tu įkišai rankas į kišenes ir vis traukei... švelnumą, šypsenas, saują žvilgančių aistrų... Subėrei jam į delną ir išėjai. O aš likau laukti.
Tą naktį mes grįžom į savo karuselę.
Šįkart abu aukštai.
Mylėjomės, godžiai gerdami horizontą.
Tais pačiais mažyčiais žodžiais.
Keista pavasarine meile.
Lūpomis vienas kito nesiekdami.
Sustojom.
- Dabar jau viskas. Viską atidaviau... - pabučiavai išeidama, ir pabėgai iš mano liūdinčio sapno.
Likau vienas su savo begaline tuštuma. Pačiame karuselės viršuje. Žemiau už pačią bedugnę....