Iš mėlynai žalsvų virpėjimų
Nedrąsiai paslaptis lukštenasi...
Žolynai virš galvos siūbuoja,
O žemuogės tarp jų lyg obuoliai.
Lyg o – buo – liai....
Mes šliaužiame pilvais
(Kitaip negi galėtum?)
Drėgnai prie žemės prisiploję
Lyg sraigės, lyg driežai...
Žolynai virš galvos siūbuoja,
O žemuogės tarp jų lyg obuoliai.
Lyg o – buo – liai....
Jau šaukia tėvas sunerimęs...
Tyliau – nešauk!
Negalima kvėpuoti net – ar nežinai!
O tu – taip garsiai ir valingai...
Dar nepagavom paslapties –
Tuojau... Tuojau...
Žolynai virš galvos siūbuoja
O žemuogės tarp jų lyg obuoliai.
Lyg o – buo – liai...
Bet mėlynai žalsvi virpėjimai
Valingai – šmakšt – per užpakalį...
Šmakšt – dar kartą...
Tai va – kur buvot!
Ir paslaptis į žalią drėgmę sutekėjo...
Ne – be – su – grįš...
Žolynai virš galvos siūbuoja,
O žemuogės tarp jų –
Kaip ŽEMUOGĖS...
I.D.
2003, gegužė