apie paukščių gaudytojus

jie medžiuose
kabina tinklus, 
virvelėm veria
aliuminio žiedelius, 
pernakt dunksi
domino kauliukais
ir šlemščia žmonų
sumuštinius –
svirplių armados po langais
kardeliais zulina laukimą
paukštininkų stotyje...

o kieno tinklai debesyse? –
vien draiskanos –
aštriabriauniai krituliai
ar žvaigždžių nageliai
juos kasnakt sutrauko...
kažkas išnarplioja
ir surezga naujus –
ryte – žiūrėk –
vėl draikstosi voratinkliai
debesio pakraigėj...

turiu vielos žiedelį
su žėručio krislu
ašutais puoštą –
sparnuočiui žieduoti
sapno tinklainėj
įkliuvusiam...