paimki tėve. be baimės

tavo nuotraukos buvo paslėptos
už rakinamų spintos durelių
taip naktim neišeisi manėm
neišplauksi į kairįjį ežerą
pasipuošus kašmyriškais šaliais
ir panirus į debesį kvepiantį

nė vienas mūs neatsimerkdavo be kito
trise karščiuodami pabusdavom iš ryto
nuvargę bet nebyliai susitarę
dėl šiandieninės tavo paieškos
ir tėvui šis nelengvas burtas krito
kaip krinta visad nuo pačios pradžios

ir jis išėjo kad tave surastų
ir kad tuščiom sugrįžtų atgalios

dabar paimki mano paltą tėve
tu pakumpai o mes išstypom iki lubų
tu sušalai o mes kasvakar kūrėm ugnį
nenori imti tai keičiu tau jį
į menių spindesį ir lipdinius
nors ir akies kraštu prieš pat durims užsitrenkiant
bet tavo pamatytus

dabar paimk ir brolio paltą tėve
tau teks ištverti slogų guolio šaltį
nes vienas tu grįžai pražilęs tarsi paukščių takas
nusilpusiomis praeity tokiom šakotom rankom
ir stipriai stipriai įsikibęs žemės
tačiau aplankęs mūsų moterį
išplaukusią į aukso rūmus palei kairį krantą

dabar be baimės nerakiname durelių