Vienišius žiogas liurlina, sudrožtą savo smuiką
Ant žemės jau dėliojama mozaika, medžių gyvasties
Minčių tornadas nelauktai užtrunka
Atsainiai kliūdamas už voro verpalo
Kodėl saldusis pienių vynas skiedžiamas artojo prakaitu?
O obelys apsunkę
Pilnos sterblės
Raudonžandžių obuolių.
Ruduo


antanas vėjyje













