samanų kuždėjimai

apkabinau
lietaus sudrumstą
ežero tylą
kartu su medžiais,
su tavim kartu.

ir vaikščiojau ilgai,
kalbėjau
samanų kuždėjimu,
nakties garsais.
ištroškus šilto veido,
vis besišypsančio kvailai,
tavęs norėjau,
bet tu to nematei.

ir mano žydro mėlio akys
aptemo rudenio vėsa.

apkabinau pavasarį
ištirpusį lietuj.
dar kartą paliečiau,
bet tu taip ir nepajutai.
tiktai šypsojais tyliai,
pažvelgei
ir vėl nusisukai.