Pamylėtos

Mačiau kaip išgražėja moterys
Kai jas pamyli

Tuštėja peleninės, skaistalais
formuojami namai, sugedęs
Patefonas atkartoja, stringa

sublogt, sukust

Storas vaidina kaip lėlių
Teatre ir pačios lėlėmis
Tik verčiasi nuo kojų.

Kaklai po vėriniais per dailūs
Apyrankės ir lūpdažis ryškus
Pagalvės apvalką išpiešia.

Po lietpalčiais susigūžia, kai pliaupia, kad
Pirštų pagalvėlės neraukšlėtų, kad
Tušas nenubėgtų po velnių -

Ne mineralas dirbtinas kažkam aistros
Suteikia
Ji moteris – alyvuogių aliejus delnuose.