Portretams

Tai ne tik laikas
Ir amelijos, rankomis surūdijusiom,
Tai dar dienos po vieną išpirktos ir palaidotos.
Po vieną aguoną,
Po vieną verkiančią raudonplaukę.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Eifeliai sapnuose dauginas,
Joks prakaitas nenuplaus mėnulio nerimo,
Rytais bokštai pusryčiais tampa,
Šakute nuo viršūnės atplėšiami.
Verkia inžinierių gyvenimai,
Prakiurę namais miestų.
Gatvės įsisuka į žemėlapius.
Dingsta.

Valandomis žongliruoja valkatos,
Stiklo burbulai po kojomis išmaldos ieško
Ir portretais nevykusiais vėjas lietumi ištapo fasadus,
Žmonės skrybėlėmis išvarvėjusiomis,
Žmonės rankinėmis prakiurusiomis,
Žandais, dienomis išsipūtusiais-
Tūkstančiai šaržų senamiesčio.

Reklamų skrajutės,
Su rudenio lapais sumišusios,
Kviečia valandą tokią
Prie arbatos prisėsti
Kampe aname.

Tarpekliais lietvamzdžių
Spraginti kukurūzai šokinėja,
Raudonplaukė ir vėl skirtingomis kojinėmis
Bėga skveru prarytu vijoklių.
Sustok-
Šiandien portretas nemokamas.
Tau siena mėlyno namo iš dešinės.