vandens ištekėjusio toliuos
aidi perkūnijų orgijos
nepilno mėnulio skruostuose švilpia
vienadienė fleita
fatališkai krenta stagarais lietus
moteris lūpomis raudonio išlaižytomis
patyliukais baltu nertu skėčiu slepiasi
maištaujančius vėjus
vario garbanom glaudžia
pokario fantasmagorijos, senyvos paskenduolės
neišmiegotus baimės vakarus
saujose gniaužia
likimo linijas delnuos užslėpdamos
miegantis vyras
miegančio gašlumo antrankiais prikaustytas
įnoringo stulpo godžiai įkalintas
deklaruoja nuogybę
tik lytį ties liemeniu dengia juodas aksomas
raumenų vingiais vagojasi lietūs
dievybės išganytos tūno jazminaičiuose
mėgaujas, brauko liežuviais drėgnas lūpas
niūriai skamba bažnytinės liturgijos
apleistuose vilties bažnytkaimiuos
bado apsėsti varnėnai kėsinasi į baltaplunksnius
sėja fiktyvius pilkumo daigus
penktajame kvartale vis genocidas
vakarais negeria arbatos, nebalina pienu
vandenys prausyklose prakiurę
purškia vis purškia nacistines miglas
ir springdami uždūsta
homikai, pažadėtieji
ir keletas šliužų
po deficitines platybes šliaužančių
[nėra praeities
ateities nėra
visa tik - legali haliucinacija]
valkata sunkias lietum
atlenkia galvą
išžiodo burną ir gaudo
dangų degradą
grubiai paskubom
krentantį
netoli kabaretas
svečiuojasi japonai
nevibruoja prancūzės
tik nuogomis krūtimis
avanscenoje stumdosi
plikagalvės juodaodės
iš egzotiško rojaus
sudegintų atvirukų
įtūžęs brisius per visą naktį skalija
beveik pamiręs brisius
apie juodbruvus mergaitės
plaukus
- - -
ponas Taika ir Ramybė
užsidengia septintojo dešimtmečio akimis nuo saulės
suplyšusiais batais
tranzuos
į vaivorykštę