Rašyk
Eilės (79226)
Fantastika (2336)
Esė (1603)
Proza (11090)
Vaikams (2736)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vakaras ateis lengvai
be skubėjimo
be minčių
aplink bus tiktai migla
rūkas prisigėręs
tavo kvapo
savo šilumą atiduosiu
tamsai
drebančiais pirštais
vakaras ateis lengvai

išnyksta veidas
tavo kvapas
ant mano peties
išnyksta

graužia akis
atvirkščiai įdėti
konktaktiniai lęšiai
nebematau mūsų kartu

klausiu savęs kas atsitiks
kai ateis
lengvas vakaras
būtojo laiko nebėra
tu tik buvai mano
2006-07-08 17:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-14 14:59
Veidrodis
Geriausia vieta - "būtojo laiko nebėra
tu tik buvai mano".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-08 22:41
Margot
konktaktiniai lęšiai - viena vieta, kuri nepatiko. o šiaip - dailus darbas, malonu skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-08 18:49
Aragorns
neblogas tekstas. vietomis sušlubuoja.
„būtojo laiko nebėra“<-- siūlyčiau nebėra keisti į nėra
„aplink bus tiktai migla“ <-- neskambanti eilutė, siūlyčiau keisti į „aplink bus tik migla“ arba „aplink tiktai migla“
antras posmelis puikus.
„nebematau mūsų kartu“ šiek tiek nubanalina tekstą. siūlyčiau paieškoti ir kažkaip kitaip perteikti.
4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-08 17:26
nes Margarita
ašarų*
kad*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-07-08 17:24
nes Margarita
ilgesio daug, tarsi vaikinas gyvena prisiminimais, negali susitaikyti su tuo, kad yra vienas, be jos. Sėdi sau, apsikrovęs krūvomis laiškų, jos dovanotų daiktų, jos paliktų daiktų, žvakių ir užsimerkęs įsivaizduoja ją. Taip, šią akimirką jis suprato, - jos nėra šalia. "užsimerkiu, kad nematyčiau jog tavęs nėra šalia"... jos neliko, nei draubužių atlapuose nėra lūpų dažų, kvapas taip pat seniai jau išblėso..."Nekvėpuoju, nes nenoriu nejausti tavo kvapo". Nieko neliko. jis atsimerkia, ima laiškus ir juos skaito. vėl. ir vėl. degančios žvakės liūdi kartu. nerimastingai spurda jų ugnys. Namai tušti, nei juoko, nei ašrų, nei balso... nieko. "Užsikemšu ausis, nes nenoriu negirdėti tavo balso". Vaikinas palūžta, pravirksta ir nukrenta ant lovos. Guli ir nejuda. Nenori judėti. "nes nenoriu suprasti, akd tavęs nėra šalia". Tik jis suprato. ateities nebėra jam, nėra prasmės. nėra laiko - nei praeities, nei dabarties. nieko. tik prisiminimai ir laiškai...

jausmingas...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą