tavi rūbai
vaikyste pakvimpa
kai galvoj netilpusios mintys
naktį
tyliai tėvų lovon
šmurkšteli
tik šįryt nepabuskim
pirmosioms kaimo vištoms
balsiai
užtraukus
kad jau
paskutiniai
į dausas svyra---
dvejos šermenys
ir vienos laidotuvės
tiesiųjų takais
neregio lazdele
vedamos iriasi