tarp balionų ir boružių

kartais pajutusi tavo skonį burnoje užsikariu ant dvylikaukščio
namo stogo ir bandau nulipti kad pati nepastebėčiau kaip
atsiduriu nuliniu numeriu nuskustoj žolėj ant kurios vieno
šapo - boružė stengiuosi išgirsti kaip ant jos sparnų atsiranda
dar vienas juodas taškas

bandant netikėtai susilieti su gamta išeina tik ant jos išsilieti
ar aplieti pamazgom nuo pusjuodžių kojinių netyčia
išskalbtų nes buvo laiko per dažnai pradėjau knistis ne
savo gyvenime - jo ir jos - ieškodama marškinių su
skylėm pažastyse ar šiaip skylių

kas ieško - visada atras daugiau negu norės ir net
nebūtina gerti arbatos su romu kad suprastum kas
su kuo miega dar akivaizdžiau - kas nemiega tyli
pasislėpę už šieno kūgių kartais paliekantys pėdsakus smėly
be tik todėl kad patys

galėtų jais grįžti tau reikėtų turėti žalias akis kad medžiai
jaustų tave kad raganos neužburtų o iš tiesų kad išmoktum
apvynioti žolės stiebą apie pirštą aš nepasitikiu tavimi
išvažiuoji kažkur nieko neparveži aš skalbiu balzganas palaidines
upėje pasroviui su ūkiniu muilu

oro balionai dažnai susidraugauja su boružėmis kartais
net keliauja kartu arba bent jau apsikeičia suvenyrais
nuėjusi 20 km pėstute masažuoju tavo kojas nudraskau
visus blizgučius nuo savo džinsų ir atkišu delną su jais –
čia tau lauktuvių