Šimtadienis

sujauktas kambarys
pro langą besišypsanti Saulė
mano plaukų šešėlis ant sienos
sustingęs
persmelktas liūdesio šypsnys lūpose
                                    kurių nėra

taip ir guli
grauždamas liūdesį
kai už lango gražu ...

akyse šmėkščioja paveikslai keli
                        spindinčiom iš ilgesio akim
ir nežinai ką daryti
gal tik klausytis širdies balso
bet ...
viskas jau baigėsi
o tiek
daug dar liko

rodos imsi ir tuoj tuoj išeisi
pro dangaus duris
          į pavėsį
pasislėpsi
    nuo visko
        kas sudega

atrodo
o gal yra iš tikrųjų
viskas liūdna ir ilgu
ir paveikslai
ir medžiai už lango
ir sniegas...

velniškai gera
                kad taip