Šešėliams suvirtus į vakaro glėbį klastingą,
Surankiosiu atplaišas dar tebevėstančių tolių,
Ir pirksiu sapnus, nes sapnų paklausa elastinga,
Mintims vaikštinėjant tarp miego ir nemigos polių.
Pečiais prakauliais atsišliejęs į snaudžiančias tuopas,
Užmerksiu akis beklausydamas krebždančių krūmų,
Ir tyliai pabersiu nuskaidrinto ilgesio kruopas,
Aukodamas nakčiai pelnytąją dalį budrumo.
Drausmingai knapsosiu, neva pavaduodamas tamsą.
Ieškosiu tavęs, nes tokia paieška nepabosta.
Žinau, kad žaidžiu tik vienpusį beviltišką ramsą –
Mylėt ir tik auštant palikti budėjimo postą.