nuleisiu rankas

nuleisiu rankas
dar jų neištiesus
dar neprisilietus
prie tavęs

geriau glostyti žvilgsniu
ir širdim
krauju
tave jausti
taip tyliai žiūrėt
kaip išskrenda paukščiai

ar supranti ką tau
sakau
nekalbėdama
nejudėdama

nenoriu nieko nenoriu
tik matyti tavo
judesius
tavo nusivylusį žvilgsnį

pastatyt prieš save
perregimą sieną
gal stiklo
gal oro
kad manęs nematytum
bet žiūrėtum į ten
kur aš esu
nežinodamas mano troškimo
sugerti tave į savo
vidų

ten užtverti tau
kelią
kad nebegrįžtum į savo
liūdną tikrovę

nes mano tikrovėj
turi gyventi
ne negyventi
tik būti
ir žvelgti
tikrai
manęs nematančiom akim

į mano sielos

galinę sielą



2003 04 08