Prie upės

Pilkoj šviesoj
akys jūsų
į manas
karštais lašais pabyra

ir nebėra jau duonos

kartojam
tėvui mūsų
kumščius į krūtines surėmę

nuplakę vienas kitą
užkaišom tylą
smilgom

---ar pameni tą kvapnų šviežią šieną
pavakariais
prie upės? ---

ir vakare
kai spiečiai bičių
mintį apsivijusių
sugrįžta
o oras nektaru pakvimpa
nedrąsiai sukuždi---

gyvenimui užteks
ir pirmo veiksmo