Poema apie Laiką Utą

Visą šią Poemą skiriu Augio laikai Utai

Ukrainietiškame pisuare
Išsiperiu laiką baltą.
Lėtai skaičiuoju iki 3
Ir man atsiveria sniegynai Sibiro:
per pusnų koldras
rogutes velka Uta.

Žodžių bakalaurais ją dabinu kas rytą.

Ji tokia pašėlusi,
ta mano laika -
bagažinės caraitė ji.

A. Mamontovui vežiau parodyti
Ir jis tarė:
„Ok! “.
Ir įdavė cukraus.

Daviau Utai pagraužti Dostojevskio raštų
ir makakos iškamšą daviau,
kai kalėsi dantys...

Viską savo laikai atiduočiau!

II

Už laiką Utą galėčiau atiduoti gyvybę!

Arba vaikų darželyje nukapoti mažas galveles:
jeigu jie erzintų šunį –
nedvejočiau,
kapočiau,
pagal laikos lojamus maršus.

Let‘s rock, laika, let‘s rock.

Suku Utą į foliją
ir į duchovkę pašaunu kas vakarą,
tarkuoju žvakę.
rytais ją randu dar baltesnę ir dar labiau pašėlusią,
labai labai išsimiegojusią.

Vežiau parodyti A. Mamontovui
Ir jis pasakė: “Ok! “.

Let‘s rock, laika, let‘s rock.

... ir įbėrė rudo cukraus į delnus...

Let‘s rock, laika, let‘s rock.

Bagažinėje tarp kaktusų ir pisuarų
Auga tavo sėkmės valandos, laika!

Let‘s rock, laika, let‘s rock.


2005 04 27 po pisuarų parodos, pirmą kartą Augio laiką išvydus...