Alfa ir Omega

Sulaikyk už rankos pirštų galiukų savo svajonę.
Palaistyk drumzlėmis savo ilgesį.
Iškošęs visas miško tamsybių palėpes - - -
Gal prabusi -- - -

Tame ryte, kurs atneš tau smėlio audras,
Apipils šukėmis ir suskaldys į kaladėles,
Pabirusių dalių dėžėj amžius vaitosi.

Ir milžiniškai švelni ranka palies tavo
Aštrų kampą, kurį vaikas kadais sudaužė į šipulius.
Nes dar nežinojo, kaip žiūrėti į skausmą dangiškai.

Gyvybe alsuojantis randas atvers pasauliui tiesą
Apnuogintą būtį. Garbingą ir šventą lyg kūdikio klyksmas.
Alfa ir Omega. Tai oras ir vakumas.

Tai tavo skalsi dejonė ties pasaulio pabaiga.
Nors lis ugnimi bet Tu būsi.
Kaip ir prieš įžengiant į žemę Kristui buvai - - - -