Iš po sniego tik varpinė ir rodyklė

Bebalsė varpinė –
šaltas akmuo –
kopkim, matysim viską:
kaip jūros balsas,
pasiekęs kalnus,
sniegu parsiaučia, grįžta.

Pilki keleiviai
pro dykrą, patvoriu,
keliu, kas pakele,
toliau nuo eisenos –
kvieslys ar vadas
rodo, gal pataria.

Traukia į kaimą.
Palydi? Grįžta?
Kur vedė ėjo?
Visi kaip vienas
Pamatę sniegą
Suakmenėja.

Užsninga, laidoja
eiseną, tvorą,
tą vieną žinantį...

Kyšo rodyklė:
„Kelias į kaimą
Be pavadinimo“.