Vainius VS Suicideris (Girtuoklių mirtys)

Vakarykštė pieva nudžiūvusi šiandien išdygo
Dar palauksiu prie jos ubagų arba sielos vagių
Kai lietus melancholiškai sielon vis smigo
Atsigrežk, aš vardu tavo mirtį šaukiu
Bet rytojaus nelauk, jis skaudindamas žiūri į tiesą
Pasimelsk už plastmasinį dievą kuris vis dar gyvas
Vyšnios į kruviną angą šakas vis dar tiesia
Ir rožančiumi teka aukom tarp beprasmių alyvų
Pasimelsk, nors dar tūkstantį kartų sudygsim
Tam beprotiškam mūsų švytuoklių laike
Metaliniais jausmais savo pėdas ir dangų paliksim
Pasimelsk dar beprotiškam plikšalos alkio rūke