Labas rytas <ir vėlei vėlei>

Ir vėlei vėlei labas rytas...
Toks pilkšvas ir skanus, bet nebe tau.
Ir net ne jam, ne jai... Saulelė tingiai ritas,
Sakai- ne tą kalbu? Aš pavargau...
Taip stipriai pavargau ir mano ūpas kritęs,
Ir taip žemai, kad nepasieksim niekaip jau.
Galbūt linksmesnis bus tau kažkas kitas,
Ar kažkuri kita mergaitė, nežinau...
Va šiandien aš renkuosi, kas teisybė, o kas mitas.
Kas meilė, kas nemeilė, dar stipriau-
Šiandien spėlioju, kas gi tu, o kas va šitas,
Kas žmonės, o kas gi iš esmės daugiau...

Na ką? Ir bus toks niekų niekas užrašytas?
Apie tave, mane- nė trupučio rimčiau...
Ir vėlei vėlei auš mums labas rytas,
Toks pilkšvas ir skanus, bet nebe tau?
Aš tiksliai nežinau, kaip ten saulelė ritas.
Dabar rimtai kalbu, nors mažumėlę pavargau.
Tik toks sukiužęs mano ūpas kritęs...
Keista, sakai, truputį aš?  Nebežinau...