Kulniuodavom basi gegužio panoramose,
pro sodus kvepiančius gandralizdžiais ir liepomis.
Ir susišluodavom lyg amarai į pakeles,
gysločių siūlais apsiviję sprandus lietėmės.
Ir kardavom ant svirčių savo jauną įtūžį,
kad nemokėjom išsiskirt laiku su mėnesiu,
pasruvusiom bijūno ašarom ir primuštu
pakrūmių krebždesiu ir tilstančiais š n a b ž d ė j i m a i s . . .