Apie mus ir mums

Tiek šimtmečių ne kraujas virsta
vynu - brandina vynas kraują.
O mes - vaikai. Tiesom kariaujam
ir nieko neįrodę mirštam.

Kaltės tik tiek - kad laikas nuvilia.
Kadais ir pats manei: ne žmonės
vaikšto - nešioja žemė žmones.
Dabar tik pelenus i urną supili

arba prie jūros išbarstai pavėjui..
Kad po mirties draugai nevirstų kryžiais
ir kad kas metai žvakėmis nedegtų

prisiminimai tų, kuriais tikėjai, -
ne laidot, apkabinti pasiryžai,
lyg ne širdis krūtinėj - siela plaktų.