Vilnius sninga
XIII praeities atspindžiais
mažučiais gyvenimais
braidau vidury rudens
skaičiuodama Vabalo eiles,
ant kaklų surištais virvagaliais
baigiantis nuotaikai tai —
suvarau į getą
aštrus gotike,
įkvėpk dar vienam
rudeniui, —
--
„sėdim prie kranto
galvom būgnus trankom
jezusmarijašvenčiausia
kaip liūdna... “